Neįtikėtina, kaip greitai maži vaikai atranda ryšį su Svamiu. Jis visuomet sako: „Vaikai daug tyresni už suaugusius, nes jie neužteršti visokiausiais pasaulietiniais troškimai, kurie kaupiasi žmogui senstant.“ Tad šie maži vaikai, turintys tyras širdis, greitai supranta Jo meilę. Žinoma, jie yra patyrę savo motinos meilę, o kai patiria tai, kas yra tūkstantį kartų daugiau, jie gali spontaniškai užmegzti ryšį su Svamiu.

Vieną dieną Pats Svamis buvo apstulbintas šio reiškinio. Jis pasakė: „Tik pažiūrėk į šiuos mažus vaikus! Jie suprato tiesą, kuriai suvokti net ir jogams ar giliai atgailaujantiems žmonėms prireikia daug laiko. Kokia tai tiesa? „Mirtis – tai ne gyvenimo pabaiga“.“ Tai paprasta tiesa, kurios daugelis iš mūsų negalime suvokti. Na, didžioji pasaulio dalis netgi netiki, kad po mirties kažkas yra. Tačiau šie vaikai gali suvokti, kad mirtis nėra šios kelionės pabaiga.

Asyžiuje apsilankėme mažoje, ašramą primenančioje šv. Pranciškaus buveinėje. Svamis kalbėjo apie tai, kad šv. Pranciškus galėjo justi vienovę su visa kūrinija. Jis galėdavo susikalbėti su paukščiais, medžiais, mėnuliu bei žvaigždėmis ir jausdavo, kad visa tai – jis ir vien tik jis. Jis jausdavo tiek daug, kad Svamis net pasakė: „Jis yra gyvas, jis negali mirti. Kūnas pražuvo ir jo nebėra, tačiau šv. Pranciškus – gyvas.“ Tuomet Jis pasakė: „Mirtis tėra kelio posūkis, tai ne kelio pabaiga.“ Manome, kad tai pabaiga, bet kai prie jos artėjame, mes suvokiame, kad yra kažkas daugiau. Tie, kurie mano, kad tai kelio pabaiga, niekuomet nesužinos, kas yra anapus. Vaikai tuose akademiniuose miesteliuose gebėjo suvokti šią tiesą, tai labai sujaudino.

Iš Madhusudano kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2017 m. birželio 5 d., Mudenahalis
Madhusudanas Naidu, „Iš širdies“, Nr. 3, p. 3-4

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s