Kartą Svamis vienam sekėjui, su kuriuo gana dažnai bendraudavo, pasakė, kad dalykas, kurio šis troško, įvyks tam tikrą dieną, tačiau tą dieną nieko neįvyko. Tad sekėjas skundėsi: „Svami, sakei, jog tai įvyks tą dieną, tačiau tai neįvyko.“

Svamis atsakė: „Nesijaudink, tai nutiks kitą dieną, tik dar geriau.“ Atėjo ir kita diena, tačiau lauktas įvykis neįvyko.

Tas žmogus buvo gana sunerimęs, todėl pareiškė: „Svami, net ir dabar tai neįvyko.“

„Nesijaudink, turiu tobulesnį planą. Tai įvyks kitą dieną“, – toks buvo standartinis Svamio atsakas. Bet ir tą dieną nieko nenutiko.

Sekėjas buvo beveik įniršęs. „Svami, Tavo žodis neturi klysti. Juk tu turėtum būti tiesos įsikūnijimas. Tu turėtum būti...“ – jis ėmė mokyti Svamį, ką Jis turėtų daryti. Šiuos pokalbius aš tik stebėdavau. Nežinau, kaip elgtis su sekėjais, kurie taip bendrauja su savo Viešpačiu, nes kiekvienas žmogus turi su Svamiu savo unikalų santykį. Kartais žmonės netgi ginčijasi su Svamiu ir nuliūsta. Taip buvo ir šiuo atveju, kai sekėjas vis ginčijosi ir neklausė, ką Svamis sakė, o Svamis išliko ramus ir santūrus, nors aš pats dėl to taip pat šiek tiek nervinausi, todėl ėmiau svarstyti, kaip visa tai baigsis.

Galiausiai Svamis, pasitelkęs analogiją, su užuojauta paaiškino: „Matai, kartais motina, kuri turi mažą vaiką, išeina su juo pasivaikščioti ir jau būna begrįžtanti namo, bet kadangi vaikas jau būna pavargęs, jam būna nuobodu, tai jis nebenori eiti ir ima šaukti: „Daugiau nebenoriu eiti.“ Jis pradeda voliotis ant žemės, sėdasi ir visai nejuda. Jei motina vaiką tempia, šis verkia ir šaukia. Tad ką daro mama? Ji atitraukia užsispyrusio vaiko dėmesį sakydama: „Gerai, skaičiuok nuo vieno iki šimto, ir kai tu pabaigsi, mes jau būsime namie.“ Vaikas naiviai ima skaičiuoti, tačiau net kai jis suskaičiuoja iki šimto, namų jie nepasiekia. Vaikas vėl ima nerimauti: „Ak, suskaičiavau iki šimto, o mes dar ne namie.“ Nenorėdamas eiti toliau, jis dar kartą sėdasi. Ką daro vargšė mama? Ji sumano dar vieną būdą nukreipti vaiko dėmesį ir išvengti pykčio priepuolių: „Gerai, dabar suskaičiuok nuo šimto iki vieno ir mes tikrai grįšime namo, kol tu šią užduotį pabaigsi.“ Tad vaikas vėl ima skaičiuoti, tik iš kito galo, kaip pasiūlė mama: „Šimtas, devyniasdešimt devyni, devyniasdešimt aštuoni...“ – ir taip paeina dar keletą žingsnių. Greitai skaičiavimas baigiasi ir vaikas vėl pamato, jog jie namo dar neparėjo, nuo namų juos vis dar skiria tam tikras atstumas. Vaikas supyksta, atsisėda ir vėl ima verkti. Mama sumano dar vieną būdą užimti vaiką ir priversti jį nueiti likusį kelią, todėl vėl jį kalbina: „Brangusis, skaičiuokime savo žingsnius. Žengę dar 40 žingsnių, tikrai pasieksime namus“, – ir tai tęsiasi, kol jie pagaliau grįžta namo.“

Jeigu esate tėvai, žinote, jog vaikai kantrybę praranda labai greitai, ypač tada, kai negauna to, ko nori, ir vienintelis būdas užtikrinti, kad jie ir toliau darytų tai, ko nori tėvai, tai papasakoti jiems vieną ar kitą istoriją. Jei to vaiko mama būtų pasakiusi, jog namai dar toli, vaikas iš karto atsisakytų eiti toliau. Mūsų Svamis toks, kaip ta mama. Mūsų Dieviškasis Tėvas, nors labai gerai žino, kada tam tikras dalykas, dėl kurio mes meldėmės, įvyks, nors ir žino, jog nepakęsime vėlavimo, mums vis kartoja, jog tai įvyks netrukus, kad neprarastume vilties ir kad išgelbėtų mus nuo liūdesio ir nusivylimo. Jei Jis pasakytų, jog tikslas dar labai toli, sekėjas galbūt net nemėgintų to siekti. Iš užuojautos Jis mus ragina ir skatina eiti, antraip galbūt per greitai atsisakytume savo dvasinių siekių. Jis dažnai sako: „Aš esu mokytojas, kuris nuolatos suteikia vaikams pasitikėjimo savimi sakydamas: „Tu gali tai pasiekti.““ Ne taip, kaip prastas mokytojas, kuris slopina mokinių entuziazmą ir sako: „Pamiršk tai, tu nieko negali pasiekti. Ši pamoka tau per sunki.“

Geras mokytojas yra tas, kuris skatina: „Tai įmanoma, tu gali tai pasiekti. Pasistenk. Aš esu su tavimi. Tau pavyks.“ Mokytojas palengva stumia vaiką už jo galimybių ribos.

Madhusudanas Naidu, „Iš širdies“, Nr. 1, p. 14-15
Iš kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2017 m., Mudenahalis

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s