Jaučiu, kad mums labai pasisekė ne tik todėl, kad gimėme žmonėmis ir kad gimėme tada, kai Satja Sai Baba buvo gyvas, ir žinome, kad Satja Sai Baba yra Dievas, bet ir dėl to, kad Jis patiki mums Savo darbą ir vis dar sako: „Taip, štai tie žmonės, kurie stovės šalia Manęs ir suteiks Man tai, ko Aš noriu. Jie tai padarys, kad ir kiek tai kainuotų.“

Prieš daugelį metų vienas iš mūsų mokytojų, kalbėdamas su mumis Brindavano akademiniame miestelyje, pacitavo nuostabų kupletą, sukurtą šventojo Kabirdaso. Kadangi mokiausi šiaurėje, o hindi yra mano gimtoji kalba, tai suprantu šias dohas (poemas) ir jos mane labai įkvepia. Kabirdasas-dži sako: „Prem gali ati sankari, Dža mein do na samai.“ Be to: „Džab mein tha Sai naji, Ab Sai hai mein naji.“ Tai reiškia: „Meilės kelias labai siauras, du žmonės vienu metu juo eiti negali. Kai aš ten buvau, Dievo nebuvo. Dabar ten yra Dievas, bet nėra manęs.“

Šiame gyvenimo kelyje, meilės kelyje, dviese tilpti negalima. Arba tai būsite jūs, arba Dievas. Jei tai – jūs, negalės būti Dievo, jei tai – Dievas, negalės būti jūsų. Pats Svamis nuostabiai perteikia šią mintį: „Ten, kur yra „aš“, negali būti „Sai“, o ten, kur yra „Sai“, negali būti „aš“.“ (Žodžių žaismas angl.: Where there is ‘I’, there cannot be ‘Sai’, and where there is ‘Sai’, there cannot be ‘I’.)

Madhusudanas Naidu, „Iš širdies“, Nr. 1, p. 17-18
Iš kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2017 m., Mudenahalis