Dieviškoji kalba Pasaulio jaunimo susitikime Mudenahalyje
2020 m. lapkričio 22 d.
(Transliacijoje  – nuo 1:34 val.)

Neikite priekyje Manęs, nes Aš galiu jumis nesekti.
Neikite paskui Mane, nes Aš galiu jūsų nevesti.
Eikite su Manimi ir būkite Mano draugu.

Tai vienintelis būdas nepaklysti ir nebūti paliktam. Eiti koja kojon su Manimi – tai vienintelis būdas mums amžinai būti kartu. Tiesa ta, kad niekas nieko neveda ir niekas nieko neseka. Iš tikrųjų kiekvienas keliauja savo kelionę savu greičiu.

Pasinaudosiu Sai Mukundos (prieš tai kalbėjusio 8-mečio berniuko) pavyzdžiu. Ten sėdėdamas, jis gali turėti savo baimių, bet stovėti šalia Manęs – tai visai kitokia patirtis. Tai jus pripildo pasitikėjimo, kad esate šalia paties jūsų pasitikėjimo Šaltinio, ir todėl nėra ko nerimauti, net jei ir tenka susidurti su visu pasauliu, kuris priešais jus, nes su jumis – jūsų pasitikėjimas, kad esate Dieviškas, ir todėl nėra ko bijoti, nėra ko nerimauti.

Būti susijungus su savo Dieviškumu – tai vienintelis būdas nebūti paliktam, nes kito kelio nėra. Aš vis primenu šį nedidelį posmą: „Nemirtingumą galima pasiekti tik tai žinant. Jokio kito būdo nėra.“

Vienintelis būdas išlikti Esaties akivaizdoje, kaip sakė Šrynivasas, – ne žmogaus akivaizdoje, bet Esaties akivaizdoje, anapus asmenybių, anapus personalijų, – tai būti Esatyje. Tai yra raktas į ateitį.

Štai kodėl taip staiga pasikeitė tai, ko mokome. Įvairių koncepcijų, ypač Vedantos tiesų, mokome visus – nuo mažiausių vaikų, šeštokų, iki pensininkų, kuriems virš 60. Nes tai vienintelis būdas eiti koja kojon. Tokia bus ateitis. Tai skirta tik tiems, kurie nusprendė ir pasiryžo suvokti, kas iš tiesų jie yra.

Keičiantis metų laikams kai kurie augalai žūva, o kiti veši. Tie, kurie prisitaikys prie besikeičiančių laikų, ir toliau klestės, ir toliau bus Esaties akivaizdoje. Todėl jie ir toliau bus. O tie, kurie per daug prisirišę prie savo įpročių, senų veikimo būdų ir nenori išeiti iš tos komforto zonos, jie neturės kito pasirinkimo – jie bus palikti ir vieną dieną pamiršti.

Aš noriu apie tai daugiau pasakyti rytoj, nes ta diena yra rytoj. Viską reikia sakyti tinkamu laiku, tinkamu būdu, tinkamoje vietoje. Ta tinkama diena yra rytoj. Bet viena mintis, kurią noriu palikti jums, visam jaunimui ir kiekvienam, ne tik jaunam (amžius, kaip sakoma, tik skaičiai) – laikas atėjo. Daugiau nebegalima gaišti, daugiau nebegalima atidėlioti. Nėra „kitos dienos“ tam padaryti. Laikas atėjo. Iki šiol Aš sakydavau: „Laikas ateina, ateina, būkite pasirengę.“ Bet dabar Aš turiu jums pasakyti: „Laikas atėjo.“

Tai laikas, kai kiekvienas turite pakilti, kaip tiedu paukščiai. Jie yra ne du, o vienas, – tik manoma, kad jie yra du. Kaip dažniausiai ir mes manome, kad esame žmonės, ir stengiamės tapti dieviški. Mes kaip tas mažas paukštelis iš Mundaka Upanišados, kuris vis lesa saldžias ir karčias uogas ir dėl to būna arba laimingas, arba liūdnas. Tik užklupus sunkumams ir liūdesiui jis pažvelgia aukštyn į kitą paukštį, kuris amžinai laimingas, ir pats trokšta būti toks. Kai jam pagaliau atsibosta lesti tas karčias ir saldžias uogas, jis pakyla, kad pasiektų tą kitą paukštį, ir suvokia, kad jis nuo to paukščio nesiskiria – abu yra vienas ir tas pats.

Tokia yra kelionė. Jei nesiliausime mėgautis šio pasaulio uogomis, mes niekada nepakilsime aukščiau gėrio ir blogio. Tokia yra idėja. Turime pakilti virš visų dualybių. Pasaulis taip sukurtas – negalite visą laiką valgyti tik saldžias uogas, tai neįmanoma. Atėjo laikas virš to pakilti ir suvokti, kad mes esame viena su Dieviškumu ir todėl visi esame tik Viena. Tik atrodo, kad mūsų daug.

Ateitis yra tik tiems, kurie labai stengiasi, kurie pakyla, kurie suvokia šią tiesą, nes tik jie bus Naujajame Amžiuje – jis atėjo, jis jau atėjo čia ir dabar. Tad visam jaunimui, ypač jiems, nes tai paskutinė Pasaulio jaunimo susitikimo diena, sakau: tai sunkus kelias, tarsi eiti aštria briauna, bet nepaisydami to pabuskite, pakilkite ir nesustokite, kol nepasieksite tikslo. Taip kviečia Upanišados. Tai Dievo kvietimas kiekvienam.

Todėl šiuo metu labai apgalvotai pasirinkome temą „Dvasingumas ir tarnystė“. Jūs labai gerai tarnaujate, tarnaudami jūs būnate laimingi, bet nereikia pamiršti ir dvasingumo. Kai matome visų vienovę, tada tarnystė tampa natūralus dalykas.

Šrynivasas mums davė tris magiškas mantras:
Nuolatinis tikslas;
Nuolatinis buvimas;
Nuolatinis naudingumas.

Tikslas – tai suvokti, kas mes esame. Buvimas – tai visą laiką būti savo Dieviškume, visiškai suvokiant, kas esame. Tai vienintelis būdas, kaip galime būti naudingi visuomenei.

Tad ką Aš padariau Sai Mukundai? Aš jam neleidau pasitraukti iš šio kelio, nes lengviausia mesti, bet sunku atsikovoti. Ryžtas siekti ir nepasiduoti pusiaukelėje – tai kario dvasia, kurią jaunimui reikia turėti.

Iššūkių yra, ypač tada, kai einate šiuo labai dvasiniu keliu. Apsižvalgę pamatote, kad niekam neįdomu, ką jūs darote, niekas nepritaria tam, kuo norite būti, niekas nesiklauso to, ką norite pasakyti. Vis dėlto jūs esate pasiryžęs ir toliau eiti šiuo keliu ir nepasiduoti – tam reikia milžiniškos drąsos, bebaimiškumo ir ryžto. Galite daugybę kartų parkristi, bet sėkmė – tai vėl pakilti ir vėl eiti į savo tikslą, nepasiduoti.

Baigiant šių metų Pasaulio jaunimo susitikimą, Mano žinia jaunimui tokia: taip, laikas atėjo. Jūs irgi turite ateiti. Nes tai jūsų rankose žengti koja kojon su Manimi, su savo Dieviškumu, kad mes būtume kartu visada, visose vietose, visais būdais. Ir tą reikia padaryti dabar, ir čia. To nepadarysite rytoj – tik šiandien. Ir mes turime tai padaryti.

Kaip esu šalia Mukundos, kad jį padrąsinčiau įveikti savo baimes, sutikti iššūkius, nugalėti visus tuos sunkumus ir laimėti, taip esu ir su kiekvienu iš jūsų, jei jūs vadovaujatės šia tikslo, buvimo ir naudingumo idėja ir norite tai daryti.

Laikas atėjo garbinti Esatį, o ne asmenį, garbinti tikslą, o ne asmenį, garbinti tą naudingumą, o ne asmenį. Ir tas laikas atėjo dabar. Bėgant metams pamatysite dar daugiau pokyčių.

Kartoju: jūs turite apmąstyti tą žinią, kurią šiandien išgirdote, ir suvokti, kad anapus visų asmenybių, personalijų, žmogaus yra Esatis. Ta Esatis yra tokia pati mumyse visuose, ji nesiskiria. Ir ta Esatis yra mūsų tikslas. Dėl tos Esaties ir esame naudingi visuomenei.

Esu tikras, kad jums, jaunuoliams, kurių laukia ilgas kelias, kurie turite daug ką pasiekti, tai yra proga. Jūsų visų laukia nuostabi ateitis – ateitis, kurioje visi suvoks, kas jie iš tikrųjų yra, ir visą pasaulį vienys ta mintis apie vieną Sąmonę; kai visas pasaulis gyvens darnoje, brolybėje, kai visi rūpinsis vienas kitu – ne kaip kitu, o kaip savo atspindžiu, pačiu savimi.

Ateina tokie nuostabūs laikai, bet tik nuo jūsų priklauso, ką pasirinksite – prejo (malonumą) ar šrejo (gėrį), ar priimsite iššūkį ir pakilsite, ar liksite ten, kur esate, ir galiausiai išnyksite. Tai jūsų rankose, tai ne Mano rankose ir ne kieno nors kito rankose. Tai tikrai jūsų ir vien tik jūsų rankose. Tik jūs vieni atsakote už tai, ar kilsite, ar krisite. Aš galiu tik vadovauti, Aš esu tik rodyklė, Aš galiu jums tik pasakyti: „Štai kelias“, bet eiti – tai jūsų darbas. Tą jaunimas ir turi daryti.

Esu tikras, kad ateityje kas nors, pažvelgęs į Svamio jaunimą, į Svamio sekėjus, pajus didžiulį įkvėpimą, nes supras, kad jie yra gyvi Dievai.

Kažkas Manęs paklausė: „Svami, kaip galėčiau Tau padėti?“

Aš atsakiau: „Tapk Manimi. Tapk Manimi ir galėsi Man padėti.“

Tai vienintelis dalykas, ką galite padaryti, jei norite švęsti Svamio gimtadienį, švęsti Svamio žinią, Jo gyvenimą, Jo mokymą. Geriausia dovana, kurią galite padovanoti, – tai būti Juo. O kaip Juo būti? Tai visą laiką suvokti, kas esate iš tikrųjų. Tai vienintelis būdas, kaip galite atiduoti savo duoklę, įteikti savo dovaną tam Esaties įsikūnijimui.

Labai džiaugiuosi, kad išgirdome mūsų jaunąjį interną Anilą, kuris atrado savo gyvenimo tikslą ir nusprendė tam paskirti gyvenimą – eiti tuo keliu. Mes išgirdome ir kylančią žvaigždę (Sai Mukundą), kuris žino, kad už karčių ir saldžių vaisių slypi Tiesa – visų tiesų Tiesa. Mes girdėjome kalbant ir tą, kuris 50 metų praleido Esaties akivaizdoje, turėjo tikslą ir net dabar yra naudingas visiems žmonėms dėl to, ką daro. Jis gyvena tokį gyvenimą, kurio dauguma siekia, bet jiems nepavyksta. Paskui klausėmės to, kuris labai atidžiai tyrinėjo, stebėjo ir sekė Dievo veikimo būdus – tada ir dabar. Ir galiausiai išgirdote Pačią Esatį. Negali būti didesnės sėkmės, nes turite tokius vadovus, tokius bendraamžius kaip Anilas, ir tokius jaunuosius kaip Mukunda, o svarbiausia – turite Esatį, kuri moko, kad visi esame Viena nepaisant visų mūsų skirtumų. Tai ir yra šios misijos tikslas.

Aukso Amžius, apie kurį vis kalbėdavom, kad einame „link Aukso Amžiaus, link Aukso Amžiaus“, – jau atėjo. Dabar mes įžengiame į Aukso Amžių. Daugiau nebe „link jo“ – dabar „jame“. Todėl turime suvokti, kas mūsų laukia, turime būti pasirengę, turime būti pasiruošę daryti tai, ko prireiks, kad eitume kartu – kad nebūtumėte palikti ir nepaklystumėte bėgdami priekyje. Eikime kartu, vieni su kitais šiame nuostabiame Aukso Amžiuje, į kurį dabar įžengėme.

Apie tai daugiau pakalbėsiu rytoj.

Būkite laimingi, kad esame liudininkai, esame amžininkai, esame tikri dalyviai, patiriantys šiuos laikus, kurių žmonija niekada anksčiau nėra regėjusi ir neregės to ateityje.

Visiems jaunuoliams visame pasaulyje siunčiu daug meilės.

Kaip jūs ilgitės buvimo čia, taip ir Aš ilgiuosi buvimo su jumis. Visi sekėjai ištisai siunčia žinutes, kad pasiilgo buvimo čia. Jiems visiems sakau: Taip, nors viduje ir esame Viena, mes pasiilgstame žiūrėjimo vieni į kitų veidus, šypsenų, skundų, ašarų, kovų, ginčų ir viso kito. Mes ilgimės tos dramos, kuri vykdavo. Tačiau laikai pasikeis, reikalai pagerės ir netrukus visi susitiksime. Arba čia, arba jūsų šalyse, kur jūs esate. Laukiu tokios dienos.

Pasimatysime rytoj ryte. Tada baigsime Ati Rudra Maha Jadžną, bus Pūrnahutis (baigiamasis aukojimas) ir persikelsime į Naująjį Amžių, visi įžengsime į tą Aukso Amžiaus aušrą kartu, nebūsite palikti – žengsime kartu.

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s