Sadguru Šri Madhusudano Sai kalba Ugadi šventės proga
2020.03.25, Mudenahalis
(video su lietuviškais titrais)

 om sarve bhavantu sukhinah
sarve santu niramajah
sarve bhadrani pašjantu
ma kaščid duhkha mapnojat

Ši senoji indų malda yra labiausiai aktuali šiems laikams. Kalbama ne apie vieno žmogaus gerovę, vienos šeimos ar vieno kaimo, ar miesto, ar valstijos, ar tautos gerovę, bet apie viso pasaulio gerovę. Taigi „Sarve bhavantu sukhinah“ – tebus laiminga ne tik mano šeima, mano miestas, mano šalis, bet tegu bus laimingas visas pasaulis. Antroji maldos dalis yra dar aktualesnė šiems laikams – „Sarve santu niramajah“ – tegu visi būna sveiki, nes jei nors vienas serga, tai suserga dar daugiau nežinomu ir nematomu būdu. Todėl labai svarbu, kad melstumės „Sarve santu niramajah“ – tegu niekas niekuo neserga, tegu visi būna sveiki. „Sarve badrani pašjantu“ – tegu visi visur mato gėrį, ne baimę, ne paniką, o palankumą visur. „Ma kaščid duhkha mapnojat“ – tegu niekas neliūdi, nejaučia jokio skausmo ir nepatiria jokių sunkumų. Tai apima ir augalus, gyvūnus ir visas būtybes, esančias šiame pasaulyje. „Sarve“ reiškia ne tik žmones, „sarve“ reiškia „visi“. „Sarva loka hitiratam“ reiškia tarnauti visų būtybių gerovei – nuo mažos skruzdėlytės ir vabaliuko iki didelių gyvūnų, medžių, upių, kalnų ir miškų – visiems. Tegu visi būna laimingi, tegu visi būna sveiki, lai niekas neliūdi – tokia šiandien turėtų būti malda kiekvieno lūpose. Nesvarbu, kokia jūsų kasta, religija, tauta, lytis, geografinė vieta – kiekvieno lūpose turėtų skambėti ši malda: tegu visi būna laimingi.

Dėl dabartinių potvarkių mes negalime rengti jokių susitikimų ir satsangų, todėl daug sekėjų meldžia, kad Svamis duotų kokią nors žinią šia Indijai svarbia Ugadi (Naujųjų metų) proga. „Sarvari namah samvatsaram“. Sutikdami Naujuosius metus, mes turime atsigręžti ir pažiūrėti, kokie buvo praėjusieji metai. Kai ateina kas nors nauja, turi išeiti tai, kas sena. Tad kol senieji metai neišeina, naujieji ateiti negali. Taigi tol, kol mumyse gyvena tai, kas sena, nauji dalykai negali tos vietos užimti, negali į mus patekti. Ir todėl svarbiausias dalykas, apie kurį dabar turime galvoti, – kas tie senieji dalykai, kurių būtų galima atsisakyti, kad leistume naujiems dalykams ateiti. Tegu tai būna šių Naujųjų metų pradžia. Matote, kalendoriai gali keistis, datos gali keistis, dienos gali keistis, valandos gali keistis, bet jeigu mes nepasikeisime, jeigu liksime tokie patys, visi tie išoriniai pokyčiai bus nesvarbūs. Jei mes liksime tokie patys vakar, šiandien, rytoj, jei nepasikeisime į gera, tada jokie nauji metai nebus geri.

Kai leidausi liftu, berniukas man palinkėjo: „Laimingos Ugadi.“ Aš atsakiau: „Ugadi visada yra laiminga diena. Ar tau ji bus laiminga ar ne, nusprendi tu, tai priklauso nuo tavo pastangų.“ Kiekviena diena yra laiminga diena, kiekviena akimirka yra laiminga akimirka tam, kuris laimingas viduje. Bet kiekviena diena, kiekviena akimirka, kiekvieni metai liūdni tam, kuris liūdnas viduje. Tai, kokie šie metai bus, labiausiai priklauso nuo to, kuo jūs tapsite, kuo jūs esate – tai yra svarbiausia.

„Samvatsara“ reiškia „Samavasanti ...“ – tai, kame yra visi metų laikai. Išoriškai tai reiškia, kad yra visi metų laikai – yra vasara, yra žiema, yra liūčių sezonas, yra pavasaris ir kiti. Tačiau kas yra samvatsara viduje, vienam žmogui? Tai visos gyvenimo emocijos: gerai, nelabai gerai, palanku, nelabai palanku, sėkmė, nesėkmė, laimė, liūdesys, malonumas, skausmas – visa tai yra „metų laikai“, kurie irgi keičiasi viduje. Turite gebėti tai priimti kaip samavasanti – jie visi yra vienodomis proporcijomis. „Sama“ ­– vienodai, jie visi yra. Sama bhava (vienodas požiūris) – tai pirmasis dalykas, kurį šįmet reikia ugdytis. Turime ugdytis tą vienodą požiūrį į viską, kas gyvenime ateina, ką tik gyvenimas mums meta – tai, kas gerai, kas nelabai gerai, kas sunku, kas lengva, malonu, skausminga. Viską priimti su vienoda nuostata – tokias pastangas reikia dėti prasidedant šiems naujiems metams, ir vien tai padės mums išgyventi šiuos metus.

Daugybė žmonių tikisi, kad Svamis ateis ir pasakys gerų dalykų apie ateinančius metus. Kaip sakiau, ar metai jums geri, ar ne, priklauso nuo jūsų, o ne nuo metų. Bėgant laikui turime patirti savo veiksmų pasekmes. Ar išvis galime išvengti savo karmos pasekmių? Ar galime pabėgti nuo savo veiksmų pasekmių išeidami į mišką ar labai atgailaudami, ar garbindami visas mūsų devatas (dievybes)? Kad ir ką darytume, ar galime išvengti pasekmių, ar galime pabėgti nuo savo karmos pasekmių? Štai koks klausimas.

Tad kai darome gera – kaip pasekmė grįš tik gėris. Kai darome bloga – pasekmė grįš tik kaip blogis. Jei pasėjote citrinos sėklą, negausite mango vaisiaus, o jei pasėjote mango sėklą, negausite citrinos vaisiaus. Taigi svarbu tai, ką darome. Tad šią akimirką pats svarbiausias dalykas, apie ką reikia galvoti, – ką tokio seno padarėme, ką padarėme blogai, ką padarėme neteisingai? Ar galime to atsisakyti? O ką dabar galime padaryti teisingai? Praeitis jau praėjo, dabar nebegalime jos pakeisti, bet mūsų rankose yra dabartis, kuri yra visada, nes nuo jos priklauso rytdiena, ateitis. Dabartis bus visada, todėl į tai turi atkreipti dėmesį visi sekėjai, visi mokiniai, mokytojai, darbuotojai – visi turi pamąstyti: „Ką aš galiu padaryti gero nuo šiandien? Kaip galėčiau pasidaryti geresnis kaip žmogus, kaip individas, kaip šeima, kaip miestas, kaip šalis, kaip pasaulis? Kaip galėčiau tapti geresniu žmogumi?“ Štai ko šią dieną turime savęs paklausti.

Daug buvo kalbama, visur pasklidę daug baimės, daug panikos. Kaip ką tik sakė Narasimha Murtis, vakar Premjeras paskelbė, kad šalis, bent jau Indija, nuo šiandien 21 dienai bus uždaryta. Tai desperatiškos priemonės ir jų reikia šiuo desperatišku metu. Ir visi turi bendradarbiauti, nes nuo to priklauso ne tik mūsų pačių išlikimas, bet ir visų išlikimas. Jūs galite būti sveiki, galite būti laimingi, bet neturite tapti kieno kito sielvarto ar kančios priežastimi. Ir todėl turite likti namuose.

Visi sako, kad labai sunku būti namuose, nes mūsų protas ir juslės visą laiką eina į išorę. Visos juslės buvo sukurtos taip, kad jos žiūri tik į išorę, jos nori patirti tik tuos dalykus, kurie yra išorėje. Labai sunku jas pasukti į vidų ir patirti tą pasaulį, kuris yra viduje. Kasčit dhyra – tai gebantis skirti, drąsus ir įsitikinęs žmogus, tas, kuris nori išvysti Atmaną – ne išorinį, o vidinį, tad jis kreipia žvilgsnį vidun. Kodėl? Nes jis trokšta amrutatvos, – jis netrokšta mirties, jis trokšta nemirtingumo. Todėl jis kreipia savo žvilgsnį vidun, nes išorėje yra mirtis, o viduje – nemirtingumas. Tai puiki proga atsisakyti visų išorinių reginių, kurie skatina mūsų jusles, atitraukia mūsų pojūčius, sudomina tuščiais dalykais, beprasmiškais malonumais, laikinumu. Nukreipkite savo žvilgsnį, savo pojūčius į vidų ir ieškokite to, kas yra nuolatos, kas yra tikra, kas yra pastovu. Tai yra proga. Neturėtumėte manyti, kad ta 21 diena yra tarsi kokia bausmė. Turėtumėte tai laikyti puikia proga, nes patys mes nenorime pasukti vidun. Bet tai proga kiekvienam pasukti vidun, todėl atsigręžkite į vidų, eikite vidun.

Šiuos metus pradėkime šita sadhana ir kiekvieną dieną laiką leiskime užsiimdami sadhana, pasukdami vidun, kad suprastume, kaip aną dieną sakiau, kas yra tikra, o kas netikra, kas yra tiesa, o kas netiesa. Dabar laikas į tai medituoti. Atėjo tam proga. Niekas neturėtų manyti, kad tai bausmė ar kokia kančia. Iš tiesų tai puiki proga pažinti save. Mes vis klausinėjame: „Kas tu esi? Kas tu esi? Kas tu esi?“ Visur ką nors sutikę klausiame: „Kas tu esi?“ Retai paklausiame: „Kas esu aš?“ Bet aplink jus nebėra „tu“, visi jums nebepasiekiami. Vienintelis jums pasiekiamas žmogus esate jūs pats. Tad tiesiog dėl įvairumo savęs paklauskite: „Kas aš esu? Kodėl aš čia esu? Koks mano gyvenimo tikslas? Kodėl aš gimiau? Kodėl aš gyvenu? Kodėl aš mirštu? Kokia tiesa yra anapus visų šitų dalykų?“ Tai mums proga paklausti: „Kas aš esu?“ Dabar vienintelis žmogus namuose – tai žmogus veidrodyje, ir galite to žmogaus veidrodyje paklausti: „Kas tu esi?“ Tai reiškia: „Kas aš esu? Koks aš esu? Ką aš čia veikiu?“ Štai to klauskite.

Tad Aš manau, jog tai puiki proga kiekvienam atsigręžti į vidų. Tai tarsi visi būtų verčiami. Kadangi tai neatėjo iš šaltinio, todėl gamta nusprendė, kad žmones, kurie negalvoja apie tai, kas jie yra, kurie rūpinasi tik išoriniais dalykais ir niekada nežvelgia vidun, reikia priversti. Tad reikia juos apriboti. Taip yra ne tik Indijoje, taip bus ir visose šalyse. Visi turės taikyti šį būdą – nutraukti visus kontaktus, judėjimą, kad infekcija būtų pažabota.

Kaip ir visa kita, ir šitai turi gerąją pusę. Ugadi pačadis turi kartumo. Ar ragavote Ugadi pačadį? Ar jums kas nors jo pagamino? Labai paprasta. Čia yra nymo medis, paimkite kelis jo žiedus, iš virtuvės paimkite šiek tiek džagerio (cukranendrių cukraus) ir truputį šviežio mango, nes per Ugadi pradedame valgyti mangus, o bananas suteiks saldumo. Tad įberkite cukraus arba džagerio, įdėkite bananą, gerai sutrinkite ir paragaukite. Pajusite visokiausių skonių – nymo kartumą, džagerio saldumą, šviežio mango rūgštumą – ten yra visokių skonių. Ką tai sako? Tai sako, kad toks yra ir gyvenimas – truputį kartus, truputį saldus. Toks yra gyvenimas.

Taigi samavasanti reiškia, kad visko yra po lygiai, todėl viską priimkite ramiai, tvirtai, išlaikydami dvasinę pusiausvyrą. Tokia turėtų būti šių Naujųjų metų idėja. Nesitikėkite, kad nauji metai neatneš naujų iššūkių. Kiekvieni metai atneša savuosius iššūkius, bet daug kas priklauso nuo to, kaip mes juos pasitinkame, ar esame tam pasiruošę. O kas yra mūsų stiprybė? Dehabalam (kūno, fizinė jėga) viruso neįveiks. Jei kas nors mus pultų, mes galėtume apsiginti savo fizine jėga, bet čia tai netinka. Manobalam (proto jėga) irgi čia neveikia. Išnaudodami visą savo sumanumą ir žinias, kurias turime, negalime viruso sutramdyti, negalime nuo jo išgydyti. Intelektas nepadeda. Džanabalam (bendruomenės jėga) neveikia, nes negalite sukviesti dešimt žmonių ir eiti kautis su virusu. Netinka niekas. Vienintelė balam (jėga), kuri padės, tai Atmabalam (Atmos jėga) – tvirtas jūsų tikėjimas savo dieviškumu, Dievo egzistavimu, tikėjimas, kad Dievas yra visur, įskaitant ir virusą. Dievas egzistuoja visame kame, ir viskas, kas vyksta, yra į gera.

Bet kaip sakiau, svarbiausias dėsnis Visatoje yra karmos dėsnis ir jo pasekmės. Nuo pat pradžių Aš sakiau, kad mūsų sekėjai turi vengti 3 dalykų. Kas tie 3 dalykai? Nerūkyti, negerti alkoholio, nevalgyti nevegetariško maisto, mėsos. Turėtumėte nedaryti visų trijų. Tai pagrindas. Žmonės mano, kad šioje organizacijoje yra labai griežtos taisyklės. Dabar pagalvokite apie šiuos 3 dalykus ir šiandieninę situaciją. Kaip tai yra susiję? Pasakykite Man. Jei valgysite maistą, kuris šiam kūnui netinka, kas nutiks? Tai iššauks ligą. O visų tų, kurie rūko, rūkalių plaučiai jau silpni, jie negalės įveikti kvėpavimo sutrikimų. Tad jei jie ta liga susirgs, pirmiausia bus pažeisti jų plaučiai, nes jie jau nusilpę, užteršti dėl tų blogų įpročių. Jie jau yra silpni ir tai juos paveiks labiausiai. O visi vaistai ir visa tai, ką vartojate, patogenai, turi būti iš kūno išplauti. Tą darbą gali padaryti tik kepenys ir inkstai, o būtent jie būna pažeisti alkoholio. Tad kaip susidorosite su šia situacija, jei jūsų kūnas nepajėgus? Kūnas yra pajėgus – Dievas jį sukūrė taip, kad žmonija išgyveno tūkstančius metų. Daug rūšių atsirado ir išnyko. Bet kodėl šiandien mes susiduriame su tokia situacija? Nors Dievas mums davė kūną, kuris gali tai įveikti, bet savo blogais įpročiais mes tą kūną susilpninom. Taigi, nors kūnas ir pajėgus, šiandien jam sunku, nes jis negali to atlaikyti, nes nebėra toks stiprus. Mes sugadinome savo sveikatą blogais įpročiais – netinkamu maistu, gėrimu, valgymu, pasilinksminimais. Visais įmanomais būdais mes silpninom savo pojūčius, todėl negalime susidoroti ir su paprastu dalyku, maža liga, kurios šiandien irgi negalime įveikti.

Nuspręskime, kad šie naujieji metai turėtų mumyse sukelti naujų pokyčių. Šie metai turėtų mus išmokyti, kad visi tie senieji įpročiai turi išeiti. Daug žmonių sako: „Svami, mes turime gauti baltymų, todėl turime valgyti mėsą. Iš augalų mes negauname pakankamai baltymų.“ Aš atsakau: „Gerai. Bet jei dėl to valgote mėsą, tai kodėl tada rūkote? Kokia iš to nauda?“ Tie patys žmonės rūko, dar ir geria. Bet to jie negali paaiškinti. Tad Aš jiems sakau: „Jūs tai darote ne todėl, kad jums reikia baltymų ar angliavandenių – jų pakankamai yra daugybėje daržovių, ankštiniuose ir kitur. Jūs taip darote, nes esate savo liežuvio vergai. Ne jūs, o jūsų liežuvis sprendžia, ką turėtumėte valgyti, kaip turėtumėte valgyti, kada turėtumėte valgyti. Suvaldykite protą, būkite jo šeimininkai. Bet jūs esate proto vergai. Protas tapo šeimininku.“ Tad kaip įveikti protą? Šiandien savęs paklauskite: „Ką galiu padaryti, kad būčiau geresnis žmogus? Kaip galėčiau kitiems padėti, o ne kuo nors pakenkti dėl savo įpročių, savo būdo?“ Tai pats svarbiausias dalykas, kurį turime padaryti pradėdami šiuos metus. Tai tiesiog geras priminimas.

Pažvelkite, kaip viskas puikiai suderinta – tas užsidarymas ir Ugadi pradžia. Iš tikrųjų tai juga adi – naujųjų laikų pradžia. Todėl labai svarbu, kad šį laiką panaudotume gerai. Kai kurie sekėjai klausia: „Ką turėtume daryti? Juk negalime žmonėms padėti kaip medikai, mes visi uždaryti namuos. Ką dar galėtume padaryti?“ Deklamuokite Rudram. Rudram yra labai labai galinga mantra. Srišti, sthiti, laja – trys Dievo darbai, trys funkcijos: kūrimas, palaikymas ir naikinimas, griovimas. O kieno darbas yra naikinti? Šivos. Rudra yra Šivos pavidalas – to, kurio darbas yra naikinti visa, kas nereikalinga, nebūtina, kas yra kenksminga. Tad kieno turite prašyti pagalbos? Turite prašyti tik Šivos. Rudram aiškiai sako: „Nenaikink mūsų, nežudyk senų, nežudyk mažų, nežudyk jaunų, nežudyk tų, kurie įsčiose, nežudyk mūsų tėvų, mūsų tėvo ir motinos, nežudyk šito kūno, kuris mums toks svarbus. Be kūno mes negalime pasiekti savo dieviškojo tikslo. Tad prašome, padėk mums. Prašome, Rudra, Om namo bhagavate rudraja višnave mritjurme pahi – išgelbėk mus nuo šios mirties. Mritjor mukšija mamritate ­– išlaisvink mus nuo šitos mirties, šio mirtingumo ir vesk mus į nemirtingumą.“ Jis (N.Murtis) ką tik sakė, kad tas, kuris tolsta nuo Dievo, artėja prie mirties. Tad artėti prie mirties reiškia tolti nuo Dievo. Todėl grįžkime atgal prie Dievo. Nepamirškime Dievo, gyvenančio visuose, kiekvienoje būtybėje. Ką nors žeisti – tai žeisti Dievą. Kam nors padėti – tai padėti Dievui. Lai visas pasaulis susiburia ir galvoja tik apie tai, kad viskas yra dieviška – Iša vasjam idam sarvam, visi, ir judantys, ir nejudantys yra dieviški. Žemė yra dieviška, šuo yra dieviškas, kalnas yra dieviškas – tokia yra mūsų kultūra. Matote, mes garbiname viską, kiekvieną, nes tikime, kad Dievas yra kiekviename.

„Namaste“ tampa gana populiaru, ar žinote tai? Jokių rankų paspaudimų, jokių apsikabinimų, jokio žmonių glėbesčiavimosi. Ką jie daro? Sudeda delnus ir sako: „Namaste“. Namaha te – „aš tave garbinu“. Aš lenkiuosi kam? Dievui, kuris gyvena tavyje. O kas garbina? Dievas, kuris yra manyje. Jis sveikina Dievą, esantį tavyje. Mūsų kaimuose sakome: „Rama, Rama“, „Hare Krišna, Hare Krišna“, arba sakome „Sai Rama“. Tai reiškia, kad Rama manyje sveikina Ramą tavyje. Sai manyje sveikina Ramą tavyje, arba Krišna manyje sveikina Krišną tavyje. Tai mūsų kultūra. Matote, kaip tai aktualu šiandien.

Taigi, Indijos kultūra visada to mokė, nes ji yra pati seniausia kultūra. Ji matė daugybę pandemijų, epidemijų, pakankamai infekcijų, užtektinai ligų, katastrofų. Metams bėgant mes visa tai įveikėme ir išmokome, kaip teisingai gyventi. Todėl labai labai svarbu, kad mes didžiuotumėmės savo kultūra ir vadovautumėmės savo kultūros principais, kurie yra labai paprasti – padėk visada, nežeisk niekada, Paropakaraja punjaja papaja parapydanam (Padėti kitiems yra nuopelnas, o kitus skaudinti – nuodėmė). Tegu mano mintys, žodžiai ir veiksmai niekam nepakenkia, tegu niekam netenka kentėti, net ir man. Kodėl turėčiau kentėti dėl savo blogų darbų, ar kodėl dėl mano blogų darbų turėtų kentėti kiti? Tad viskas, ką valgau, ką galvoju, ką sakau, ką darau – viskas turi būti taip, kad tai niekam nepakenktų ir niekas neliūdėtų.

Aš pasakiau mūsų Sanathana Vani komandai, kad kiekvieną rytą ir vakarą transliuotų Rudram. Tegu visi susėda savo namuose. Net jei jie ir nemoka deklamuoti Rudram, tas garsas yra labai apvalantis. O po to tegu skamba bhadžanos, tegu tai būna kasdienė sadhana – po valandą ryte ir vakare. Septintą dieną Rudram kartokite 11 kartų su ČamakamEkadaši Rudram, o po septynių dienų vėl tai kartokite. Taip transliuokite kas 7 dienas. Tegu visi žmonės sėdi savo namuose ir galvoja apie Dievą – tai yra pats geriausias laikas galvoti apie Dievą.

Aš visada sakau – spinduliavimas, vibracija, materializacija – žmogų sudaro visi trys. Spinduliavimas – tai Atmanas, vibracija – protas, materializacija – kūnas. Matote, viskas, kas nutinka kūne, materijoje, yra susiję su vibracija prote. O kas nutinka prote? Protas yra tik Atmano vergas, taip ir turi būti. Bet Atmanas yra tyras ir nesuteptas. Kaip saulės šviesa, praėjusi pro spalvotą stiklą, yra išfiltruojama ir vaizdas atrodo spalvotas, taip ir Atmanas, perėjęs per protą, nešvarų protą, tampa nešvariu – atrodo nešvariu, kaip ir šviesa atrodo spalvota. Kūnas yra to nešvarumo atspindys. Net ligos, net ir tai gali būti nugalėta proto jėga.

Taigi, jei jūsų mintys tyros, jei nėra kupinos baimės ir panikos, bet pilnos tikėjimo ir atsidavimo, tai labai daug galima pasiekti. Pirmiausia, kas atsitiks – jūsų teigiamos mintys sukurs teigiamą aplinką aplink jus.

Matote, kartais sutikę kai kuriuos žmones jaučiamės labai pozityviai; kartais susitikus su žmonėmis visa energija iš mūsų akimirksniu išsiurbiama ir mes jaučiamės labai negatyviai. Taip yra todėl, kad aura aplink juos sudaryta iš jų minčių. Kūnas yra toks pats, jie gali būti labai gražūs ir išvaizdūs, bet šalia jų jūs jaučiatės labai negatyviai, nes jų protas nėra pozityvus.

Taigi, jei mes kuriame teigiamas mintis, šios mintys keliauja visur, vibracijos yra visur. Šios vibracijos padės ir kitiems taip pat puoselėti teigiamas mintis, įveikti mirties baimę ir visas šias ligas. Iš tikrųjų baimė šiuo metu yra didesnė pandemija, nei pats virusas. Tai aiškiai atskleidė mūsų silpnumą, mūsų kaip žmonių trūkumus – kaip mes bijome, kokie savanaudiški esame. Štai ką tai atskleidžia, ir tai yra laikas, kai mes galime pasižiūrėti į veidrodį ir paklausti: „Kas aš esu? Kodėl aš toks esu?“ Tai puiki proga.

Ašrame ėmėmės kai kurių svarbių žingsnių: žmonių įėjimas ir išėjimas yra kontroliuojamas, laikinai ribojamas. Kad ir ko prireikėtų, ašrame tuo aprūpinama. Ašramo valdžia gerai tuo pasirūpino, todėl niekam nekyla problemų. Aš taip pat nurodžiau, kad šįmet, šį mėnesį visiems darbuotojams atlyginimai būtų išsiųsti anksčiau, kad jei skubiai ko nors prireiktų, jie galėtų tuo pasinaudoti. Taip pat yra daugybė studentų bei Madijalo Narajano Bhato programos mokinių, kurie grįžo namo. Jų tėvai dažniausiai yra padieniai darbininkai, kurie uždirba tik tuo atveju, jei tą dieną gauna darbo. Kol vyriausybė ką nors padarys, prašau visų vadovų, direktorių ir valdytojų susisiekti ypač su tais mokiniais ir jų tėvais, kurie priklauso šiai kategorijai žmonių ir kuriems reikia kasdienio atlyginimo, kad kasdien turėtų maisto, ir išsiaiškinti, kokia pagalba jiems reikalinga. Jie yra mūsų vaikai, todėl jie visada yra mūsų, jų šeimos yra mūsų, jų įsipareigojimai yra mūsų, todėl jais irgi reikėtų pasirūpinti. Visi vadovai bus informuoti.

Visi sekėjai visame pasaulyje, kad ir kur jūs būtumėte, ten yra daug žmonių, kurie negaus savo kasdienės duonos. Ne tik Indijoje – taip yra visame pasaulyje, net ir JAV yra tokių žmonių, yra benamių, yra sergančių, yra senyvų. Prašau, darykite ką nors dėl jų. Mažiausiai, ką galite padaryti, – jei valgote, užtikrinkite, kad pavalgytų dar vienas žmogus. Pradėjome programą „Pamaitink pasaulį“, dabar yra tinkamas metas parodyti savo atsidavimą šiai idėjai. Jūs valgote – tad jei galite, pagaminkite šiek tiek daugiau, perduokite kam nors, kur tik įmanoma – mūsų organizacijai ar nevyriausybinei organizacijai, ar per valstybinę įstaigą, per kitus šaltinius, o jei įmanoma – pristatykite asmeniškai, jei tai leidžiama. Pagalvokime apie vienas kito gerovę. Dabar yra tas laikas, kai mes, kaip žmonija, turime rūpintis vieni kitais, o ne pabėgti ir drebėti.

Kažkas Man atsiuntė žinutę, kad kai kurie gydytojai, sveikatos priežiūros darbuotojai negali patekti į savo butus, nes kiti žmonės išsigandę ir juos iš ten veja lauk. Pažvelkite, koks tai savanaudiškumas, kurį sukelia baimė. Kai kurie gydytojai gyvena nuomojamuose namuose ir kai grįžta iš savo ligoninių, savininkai jų neįleidžia. Kaip tai liūdna! Tai yra savanaudiškumas. Tai virusas, kuris parodo, kiek yra silpnybių, kiek savanaudiškų minčių, kiek baimės mes visi laikome savyje. Kokie silpni esame kaip žmonija ir kiek stipresni turime tapti, įveikti savanaudiškumą, godumą, baimę. Mes apsiribojame siauru mąstymu.

Visi ploja sveikatos priežiūros darbuotojams. Sakiau, jūs verčiau pakeiskite savo mitybos įpročius, atsisakykite savo gėrimo ir rūkymo įpročių – taip jūs labai padėsite sveikatos priežiūros darbuotojams ir ligoninėms. Nes pusė jūsų, kurie valgo tokį maistą, kurie rūko ir geria, suserga ir patenka į ligonines. Jei pirmiausia nustosite daryti bent jau šiuos 3 dalykus, tai padarysite didelę paslaugą sveikatos priežiūros sistemai savo šalyje. Nėra prasmės vieną dieną stovėti ir ploti. Jūs galite tai daryti, įvertinti – jie tikrai to nusipelno. Bet jei norite tikrai jiems parodyti pagarbą, tada geriausia, ką galite padaryti, – tai būti sveiki. O kas yra sveika? Valgykite sveikai, gyvenkite sveikai. Jūs padėsite visai sistemai, visai šaliai, visam pasauliui. Tad vėl kartoju – pirmiausia reikia atsisakyti visų šių trijų dalykų, jų turi būti atsisakyta. Sąrašas yra ilgas, daug ko reikia atsisakyti tiek viduje, tiek išorėje. Pirmiausia liaukitės valgę gyvūnus ar bet kokias kitas būtybes, atsisakykite įpročio rūkyti, nustokite svaigintis alkoholiu ar bet kuo kitu, kas nuodija protą ir kūną – to atsisakykite. Apsvaigti Dievu – tai tobula. Pibare Rama Rasam – giedokite Dievo vardą ir būkite apsvaigę. Tas, kuris gieda Dievo vardą, apsvaigsta (matho bhavathi) ir būna patenkintas (truptho bhavathi). Ir jis neatsiduria jokioje ligoninėje ar slaugos namuose, jis būna laimingas savo namuose (truptho, matho, anando, amritho). Tapkite tokiais sekėjais.

Kas dar? Ko dar norėtumėte paklausti? Giedokite bhadžanas, šlovinkite Dievą – tai mažiausia, ką galite padaryti. Melskitės už visų gerovę ir savo kasdieniame gyvenime pradėkite praktikuoti šiuos pagrindinius dalykus. Kai giedate Dievo vardą, jis skleidžia vibraciją. Jei nemokate deklamuoti Rudram, tiks ir paprastos bhadžanos. „Šri Rama Rama Ramethi...“ Tūkstančiai vardų prilygsta vienam Ramos vardui. Kas tai pasakė? Tik Rudra taip pasakė. Taigi, jei nemokate deklamuoti Rudram, klausykitės Rudram, ir mažiausiai, ką galite padaryti, tai daryti Namasmaraną (kartoti Dievo vardą). Pirmiausia tai sustiprins jus iš vidaus. Jūsų Atmabalam (Atmos jėga) stiprės, o paskui nuo to stiprės viskas – ir manobalam (proto jėga), ir dehabalam (kūno jėga). Tai mažiausia, ką galime padaryti.

Iššūkiai dar nesibaigė, tai tik pradžia. Ateinančiais metais žmonija turės susidurti su dar daugybe iššūkių. Bet Aš tikiu, kad jei mes visi atsisuksime į vidų ir pasikliausime savo tikrąja stiprybe – savo vidine jėga, savo dvasine jėga, ir pakeisime savo įpročius, mąstymą ir gyvenimą pagal savo tikrąją dvasinę prigimtį, tuomet visas šio pasaulio problemas bus galima išspręsti. O jei manote, kad yra kokių nors kitų šių problemų sprendimų, jūs klystate – jų nėra. Gal ir galėsite laikinai išspręsti vieną problemą, bet tada atsiras kita ir vėl jus kamuos. Vienintelis būdas panaikinti visas pasaulio problemas – tai tapti dvasingu, tikėti kiekvieno ir visko dieviškumu ir gyventi pagal šitą išmintį, dvasinę išmintį, kad jūs esate dieviškas ir visi kiti taip pat yra dieviški. Todėl mes privalome gyventi taip, kaip turėtume gyventi, ir leisti gyventi kitiems, niekam nekenkti. Jei tik įmanoma, kitiems padėti. Jei laikysimės šių pagrindinių dalykų, žmonių rasė taps geresne rase, pasaulis taps geresniu pasauliu. Ateinančios kartos pajus naudą viso to gėrio, kurį mes darome šiandien. Tai mūsų atsakomybė.

Dabar daug žmonių Man siunčia maldas, žinutes. Kažkas pasakė: „Žemė nėra tai, ką mes paveldėjome iš savo protėvių. Mes pasiskolinome ją iš savo vaikų.“ Pasaulis, kuriame gyvename, nėra tai, ką paveldėjome iš savo praeities, – jis pasiskolintas iš mūsų ateities. Tad palikti geresnį pasaulį – tai svarbiausia pareiga tų, kurie pasauliu naudojasi šiandien. Ir tai įmanoma, jei mes pasikeisime iš vidaus. Keičiasi kalendoriai, keičiasi datos, keičiasi dienos, keičiasi savaitės – bet tai nepadeda. Šiandien viena samvatsaros diena, rytoj ateis kita samvatsara. Bet jei mes nesikeisime viduje („sara“ reiškia judėjimą), jei mūsų veiksmai nesikeis, jei būsime tokie patys, tuomet nebus jokios prasmės. Mes visada, metai po metų, šimtmečiai po šimtmečių suksimės tame pačiame rate.

Visiems sekėjams pasaulyje, visiems mokytojams, darbuotojams, mokiniams žinutė tokia: nebijokite, nepanikuokite. Tikėkite, atsiduokite, išlaikykite protą pozityvų. Išlaikykite savo įpročius švarius ir tyrus. Pasikliaukite Dievu, o ne visu kitu. Panaudokite šį laiką tam, kad nukreiptumėte savo žvilgsnį į vidų, o ne į išorę. Sužinokite apie save daugiau, nei apie išorinį pasaulį, ir išsiaiškinkite, kur esate silpni, kur klystate. Išmokite save ištaisyti, pagerinti. Ir tai tikrai pakeis pasaulį – po vieną žmogų, po vieną šalį. Žinoma, ateitis bus geresnė.

Dabar mes turime dėkoti negandoms. Kartais turime padėkoti sunkumams, nes jie kiekviename išryškina geriausias savybes. Tai mus moko, kaip tapti geresniais žmonėmis. Ir su tokiu jausmu švęskime šią Ugadi. Tikrai nereikia dėl to apgailestauti ar liūdėti. Tikėkimės, kad šie metai padarys mus geresniais žmonėmis, geresne žmonija, pasaulis taps geresnis, viso pasaulio visuomenės taps geresnės. Sugrįžę švęsti kitos Ugadi, jūs visi tikrai būsite laimingesni, labiau patenkinti, dvasingesni žmonės nei šiandien. Su šiais palaiminimais – Samasta lokah sukhino bhavanthu (tegu visų pasaulių visos būtybės būna laimingos).

 

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s