Bhuvana Santhanam

Nuo 2019 m. liepos 16-osios, laimę nešančios Guru Pūrnimos dienos, kai tūkstančiai mirtingųjų galėjo stebėti Madhusudano dieviškąjį išsilaisvinimą ir tapimą Šri Madhusudanu Sai (video), buvo daug apie tai kalbėta ir kilo daugybė diskusijų. Ar tai apskritai įmanoma? Ar tai tiesa? O gal tai kažkokie paistalai? Juk Sai Baba Savo valia ir taip galėjo naudotis Madhusudano kūnu kada tik panorėjęs... Tad ką reiškia šis pakilimas?

Šri Madhusudanas Sai aprašė tą rytą patirtą dieviškos ekstazės būseną. Šri B. N. Narasimha Murtis perskaitė būtent tai (video), ką Šri Madhusudanas Sai apie save parašė, ir paaiškino pasauliui, kas vyksta, – Madhusudanas yra išorinis pavidalas, o jo vidinis turinys yra Satja Sai. Satjos Sai pradžna (sąmonė), pasireiškianti Madhusudane, ir yra Madhusudanas Sai. Tai dieviškumo žmoguje ir žmogaus dieviškume derinys! Ir vis tik daugelis dar nepajėgia suvokti šio unikalaus, tačiau kartu ir pritrenkiančio reginio žmonijos istorijoje. Tačiau nejau pamiršome, kad didieji Mokytojai, tokie kaip Šri Ramakrišna Paramahamsa, Šri Aurobindas ir daugybė kitų dažnai visiems primindavo, kad reikia tikėti ir gyventi kaip Dievui, nes tam visi čia ir esame, kad tą išmoktume ir tai pasiektume? Paprastai tariant, tai buvo Dieviškumas, pasireiškiantis per žmogiškąjį pavidalą.

Vienas dalykas, kurį visi turime nuolatos sau priminti, yra tai, kad Dievas yra nirgunam, nirandžanam, sanatana, niketanam, nitja, šudha, budha, mukta, nirmala svarūpinam (be savybių, tyras, galutinis prieglobstis, amžinas, nesuteptas, nušvitęs, laisvas ir šventumo įsikūnijimas)!

Tad kas yra Satja Sai Baba?

Mes, Bhagavano Šri Satjos Sai Babos sekėjai, neabejotinai džiaugiamės sakydami, kad Satja Sai Baba yra Dievas. Tačiau tiesa ta, kad tai Dievas atėjo kaip Satja Sai Baba. Dievas, kaip amžinasis beformis Dieviškumas, egzistavo prieš Satją Sai Babą, būdamas Satjoje Sai Baboje, taip pat ir po Satjos Sai Babos. Satja Sai Baba buvo tik vienas Dievo pasireiškimas. Kodėl Dievas pasireiškė kaip Satja Sai Baba? Ką Satja Sai Baba nuveikė? Jis atėjo turėdamas misiją ir tikslą – transformuoti žmoniją. Vykdydamas įvairius projektus Jis mokė tarnystės, pasiaukojimo, atjautos ir atsidavimo. Jei pagrindinės problemos nebūtų išspręstos, tai kaip žmonės galėtų suvokti aukštesniąją išmintį? Tad Satja Sai Baba pradėjo sveikatos apsaugos, švietimo, mitybos ir socialės pagalbos projektus. Visai taip, kaip motina Jašoda, kuri savo mylimam sūnui Krišnai rodydavo sviestą, kad pritrauktų Jį prie savęs, o už nugaros laikydavo rykštę, kad galėtų Jį sudrausminti ir mokyti, taip darė ir Satja Sai Baba. Jis davė viską, ko norėjome, kad vieną dieną paprašytume to, ko Jis atėjo duoti – Savirealizacijos! Pas Svamį ateidavo visi – artai, artharthinai, džidžnasai ir džnaninai (kenčiantieji, neturtingieji, tyrinėjantieji ir išminčiai). Su jais Jis bendraudavo įvairiais lygmenimis tik tam, kad paskatintų juos ugdytis meilę Dievui ir galiausiai trokšti tik vieno – pasiekti Dievą.

Galėtume sakyti, kad Svamis Savo kūną paliko ne laiku. Jis Pats buvo sakęs, kad kūną paliks būdamas 96 metų. Tačiau turime suprasti, kad Dievas nieko nedaro be priežasties. Ar Jis buvo bejėgis? Ne! Viskas yra Jo valioje. Jo valia buvo palikti kūną būnant 85-erių. Jo valia buvo grįžti į Mudenahalį ir daryti tai, ką Jis norėjo padaryti. Tačiau net ir Dieviškoji Dvasia fiziniame pasaulyje turi veikti pasitelkusi žmogaus kūną, todėl Ji įsikūnija kaip Avataras. Tad Šri Satja Sai Baba turėjo naudotis fiziniu kūnu tam, kad atliktų Savo darbą, nors Jo pradžna (sąmonė) egzistuoja visada. Palikęs kūną anksčiau laiko Svamis norėjo, kad kas nors visiškai Jam atsiduotų, nieko nebijodamas ir nieko nepasilikdamas sau, ir kad Jis galėtų daryti tai, ką nori. Jis norėjo žmogaus, kurį Dievas galėtų pasitelkti visiškai. Ir Jis tokį žmogų rado – tai buvo Madhusudanas!

Pastaruosius aštuonerius metus aš mačiau, kaip Madhusudanas colį po colio, dalelę po dalelės – viską atidavė Dievui! Jame neliko nieko, kas būtų jo arba jis. Madhusudanas pats savo knygoje „Dieviškoji istorija“ aprašė, kaip tomis ankstyvosiomis dienomis prasidėjo daršanai Premdyp'e. Jam buvo nemalonu nuolatos patirti susirinkusiųjų žvilgsnius ir dėmesį. Tuo metu jis galėjo Svamį matyti priešais save, einantį ir duodantį nurodymus. Laikui bėgant jis pamažu perėjo į „autopiloto“ režimą ir nebesuvokė, kur Svamis būdavo! Viskas vykdavo automatiškai. Daugelis žmonių, kurie buvo palaiminti gebėjimu matyti subtilesnius lygmenis, matydavo, kaip Svamis įeina ir išeina iš Madhusudano! Kartais, kai Madhusudanas sėdėdavo šalia mūsų prie pietų stalo ar skrydžio metu jis staiga „tapdavo“ Svamiu, kad galėtų duoti tam tikrus nurodymus. Paskui jis sakydavo, kad to, kas įvyko, jis negalėjo kontroliuoti! Jis mums pasakodavo: „Aš nueinu į mandirą, pagarbiai nusilenkiu prie Jo pėdų ir atsisėdu. Ir viskas, kas nutinka po to, yra visiškai Svamio valioje. Pabaigus dienos darbus Svamis man leisdavo grįžti į savo kambarį tik tam, kad kitą dieną aš vėl ateičiau.“ Tad po dienos darbų su Svamiu jis grįždavo į savo kambarį kaip Madhusudanas. Tačiau kas kartą, įėjęs į Svamio kambarį, jis tapdavo kitu žmogumi, nes Svamis jį visiškai užvaldydavo. Jis visuomet sakydavo, kad pats nieko nekontroliuoja – nei minčių, nei žodžių ar gestų.

Kas gi įvyko dabar? Nuolatos būdamas kartu su Svamiu, dirbdamas su Juo, jis pasiekė tokią būseną, kai tapo viena su Dievu ­­­– advaita bhavą! Tokią būseną galiausiai turi pasiekti visi. Anksčiau Madhusudanas ateidavo pas Svamį ir Svamis darydavo tai, ką nori, o po to Madhusdanas vėl tapdavo savimi. Toks užvaldymas išnyko!

Aš supratau, kas įvyko, nes buvau viena iš nedaugelio, kuriems pasisekė per pastaruosius aštuonerius metus matyti jį keičiantis iš Madhusudhano į Madhusudaną Sai! Kai Šri Satjai Sai, kuris kalbėjo per Šri Madhusudano esybę, išsakiau savo nerimą, kad kiti to nesupranta, Jis su atjauta atsakė į daugelį klausimų, galėjusių kilti daugybei žmonių. Norėčiau pasidalinti žemiau esančiais klausimais ir atsakymais, kurie, tikiuosi, ne tik kiekvienam žmogui šiandien ir rytoj, bet ir ateinančioms kartoms padės suprasti, kas iš tikrųjų nutiko Madhusudanui.

 

Bhuvana: Ką visi tikrai turėtų suprasti apie tai, kas įvyko?

Satja Sai: Turite prisiminti tris svarbius šio etapo, kai Aš esu subtiliuoju pavidalu, aspektus. Jėzus sakė: „Aš esu Dievo pasiuntinys.“ Paskui Jis sakė: „Aš esu Dievo sūnus“, ir galiausiai Jis pasakė: „Aš ir mano Tėvas esame Viena.“ Visus tris teiginius pasakė tas pats Jėzus, bet skirtingu metu. Taigi, ką tai reiškia? Kai Jis atėjo, Jis buvo sekėjas ir buvo dvaita bhavoje ­– juto, kad „Dievas yra ten“. Paskui, kai ėmė jausti esąs neatskiriama Dievo dalis, Jis perėjo į višištadvaita bhavą – „Aš esu Dievo sūnus“. Po to Jis perėjo į advaita bhavą ­– „Aš ir mano Tėvas esame Viena“.

Panašiai ir Madhusudanas. Pradžioje jis buvo komunikatorius ir Dievo pasiuntinys – tai buvo pirmoji fazė, sankaršana, kuri reiškia pritraukimą. Tos fazės metu Aš jį naudojau kaip Savo pasiuntinį, kad pasiekčiau ir pritraukčiau prie Savęs tuos sekėjus, kurių norėjau. Paskui jis tapo neatskiriama Mano dalimi. Kaip tai nutiko? Vykdavo daršanas, sparšanas ir sambhašanas (būdavo galima Mane pamatyti, paliesti ir su Manimi pasikalbėti) – būdavo ne tik komunikavimas, vykdavo ir šis tas daugiau. Jis kalbėdavo kaip Sai. Jis liesdavo ir laimindavo kaip Sai. Tai būdavo sandaršana – bendravimas su sekėjais ir vadovavimas jiems šioje misijoje. Dabar yra trečioji fazė, advaita bhava fazė. Tai, kas įvyko, panašu į geležies gabalėlio virtimą magnetu, kai nuolat su juo liečiasi. Pirmiausia geležies gabalėlis ir magnetas susiliečia. Sekančioje fazėje tas gabalėlis laikinai įsimagnetina. O dabar jis nuolatos yra magnetas! Tai yra sankramana – pakilimas, vedantis į transformaciją. Dabar jis yra visiškai viena su Manimi. Štai kaip įvyko tas perėjimas!

Bhuvana: Svami, daugelis klausia, kodėl anksčiau Tu apie tai nekalbėjai?

Satja Sai: Kada Aš apie ką nors pasakiau anksčiau laiko? Aš visada pasakydavau tinkamu metu! Aš paskelbiau, kad esu Širdi Babos inkarnacija, tik tada, kai buvau 14-os metų, o ne tada, kai gimiau. Aš neatskleidžiau, kad buvau Šiva-Šakti Svarūpa (Šivos ir Šaktės Įsikūnijimas), kol Man nesuėjo 37 metai. Kol neatėjo tinkamas laikas, Aš nesakiau, kad sulaukęs 96 metų paliksiu Satjos Sai pavidalą. Tad viskam yra priežastis. Taip ir šį aspektą atskleidžiau tik dabar.

Bhuvana: Svami, žmonės dabar užduoda tokį klausimą: „Kaip mums elgtis su Madhusudanu“?

Satja Sai: Tai labai paprasta. Kaip jūs elgiatės su Svamiu? Jei kreipsitės į Jį kaip į motiną, Jis atsilieps kaip motina. Šauksitės Jo kaip tėvo ­– Jis atsakys kaip tėvas. Kreipsitės į Jį kaip į draugą – Jis atsakys kaip draugas. Vadinsite Jį žmogumi – Jis atsakys kaip žmogus. Laikysite Jį Dievu ­– Jis atsakys kaip Dievas. Panašiai atsilieps ir Madhusudanas.

Bhuvana: Svami, kaip turėtume paaiškinti skirtumą tarp to, kas buvo anksčiau – prieš 2019 m. Guru Pūrnimą, ir kas yra dabar – po Guru Pūrnimos, kad visi galėtų lengvai suprasti?

Satja Sai: Anksčiau Aš nuspręsdavau, kada naudoti Madhusudaną, kada įeiti į Madhusudano kūną ir atlikti užduotis, kokias Aš norėjau. Kai tik Mano darbas būdavo padarytas, jis neturėdavo kito pasirinkimo, kaip tik „nusileisti“ ir sugrįžti į savo žmogiškąją savastį. Pakilimas būdavo tik tada, kai Dievas „paspausdavo mygtuką“, nes tai valdžiau Aš. Madhusudanas pakylėtoje dieviškoje būsenoje būdavo tik kurį laiką, bet daugiausia laiko turėdavo būti žmogiškoje būsenoje. Šįmet per Guru Pūrnimą „nuotolinio valdymo pultelį“ Aš perdaviau Madhusudanui, o tai reiškia, kad jis gali būti pakylėtoje būsenoje visada (24x7), jei taip pasirinks. Vis dėlto, jei Madhusudanas panorėtų „nusileisti“, kad nudirbtų kasdienius savo darbus, jis gali pasirinkti būti tiesiog Madhusudanas. Aš visiškai juo pasitikiu ir valdymą atidaviau jam. Kada tik jis panorėtų Manęs, panorėtų gyventi kaip Aš, jis gali Mane turėti ir būti Manimi. Jei jis nori visada (24x7) gyventi Satjos Sai pradžnoje (sąmonėje), jis gali tai daryti! Tad ar turite jį vadinti Satja Sai? NE! Ar turite jį vadinti Madhusudanu? NE! Turite jį vadinti Madhusudanu Sai!

Bhuvana: Bet kodėl pirma Madhusudanas, o paskui Sai?

Satja Sai: Kodėl Radha pirma, o Krišna paskui? Dievas visada Savo sekėjus stato pirma Savęs. Štai kodėl yra Radha Krišna. Aš Savo sekėjus statau pirma Savęs. O ar jis toks sekėjas? Žinoma, taip – tai akivaizdu iš visko, ką per pastarusoius 8 metus jis dėl Manęs padarė! Aišku, kad tai padarė jo atsidavimas. Jei būtų kitaip, argi būčiau jį pasirinkęs?

Bhuvana: Svami, ar tai viso to pabaiga? Ar tai aukščiausias jausmas? Ar yra dar kažkas aukščiau to?

Satja Sai: Aukščiau yra Atma bhava. Madhusudanas Sai yra indas, kurio turinys yra Sai, bet anapus to irgi kažkas yra. Už pavidalų ir vardų iliuzijos yra Atma džnanos tikrovė, anapus esanti aukščiausia būsena be savybių, – ji skirta visiems. Dabar jis, net kaip Madhusudanas, gali pakilti į šią Atma džnanos būseną, kur nėra nei Madhusudano, nei Satjos Sai Babos, – yra tik aukščiausia Atmano būsena. Todėl jis yra Džyvanmukta (išsilaisvinęs dar būdamas kūne)!

Bhuvana: Svami, kadangi ši trečioji fazė, sankramana, prasidėjo 2019 m. Guru Pūrnimos rytą, kiek ji truks?

Satja Sai: 10 metų.

Bhuvana: Kodėl tai truks 10 metų? O kas po 10 metų nutiks Madhusudanui, kai jis viską perduos Premai Sai?

Satja Sai: Tai fazė, kurios metu turi būti atliktas visas Mano darbas. Po 10 metų Madhusudanas, kuris buvo transformuotas į nuolatinį magnetą, gyvens savo dieviškąjį gyvenimą. Žinoma, misija pereis į kitą etapą, į Premos Sai rankas. Dabar Satjos Sai laikas dar nesibaigė! 2022-siais Jam sukaks 96-eri metai, o dar po 8 metų bus 2030-ieji ­– štai tada Prema Sai perims vykstančią misiją. Kas bus iki tol? Štai kas bus! Čia bus Madhusudanas Sai, kad padarytų viską, ko reikia.

O be to, Madhusudanas yra Džyvanmukta, tai ko gi jam nerimauti? Mano nurodymu jis keliaus į bet kokį pasaulio kampelį ir darys tai, ką reikia padaryti, tai, ką Aš pasakysiu. Jei reikės tarnauti Premai Sai, jis tarnaus!

Bhuvana: Svami, kai prieš kelis mėnesius kalbėjausi su Madhusudanu ir jo paklausiau, ar jis gali pasiekti aukščiausią Parabrahmano sąmonę, jis atsakė, kad neturi „priėjimo“. Bet dabar, po Guru Pūrnimos, kadangi jis išsilaisvino iš grandinių, tai ar tada, kai pasirenka būti Madhusudanu, jis gali patekti į Parabrahmano būseną? Ar jis žinotų kiekvieno praeitį, dabartį ir ateitį?

Satja Sai: Taip, Mandusudanas gali patekti į Parabrahmano būseną, bet tuo metu jis daugiau nebebus savimi, nebebus net ir mūsų abiejų susiliejimo. Jis bus Parabrahmano dieviškoji Savastis be savybių. Anksčiau jis pats to padaryti negalėjo, nes raktą į tai turėjau Aš. Dabar jis gali, nes Aš jam asistuoju. Jis gali patirti dieviškąją Sąmonę, nes Aš raktą dabar atidaviau jam! Madhusudanas Sai turi raktą kaip atpildą už jo nuoširdžias pastangas. Ši būsena yra anapus Madhusudano ir anapus Sai.

Paaiškinsiu pasitelkęs pavyzdį – rūmus, kuriuose yra trys aukštai. Pirmasis aukštas – tai Madhusudano sąmonė. Vidurinysis aukštas yra Satjos Sai sąmonė, o viršutinis aukštas – tai galutinė aukščiausia Parabrahmano sąmonė. Anksčiau Madhusudanas galėjo patekti tik į pirmąjį aukštą, kur galėjo būti tik žmogumi – Madhusudanu, o į vidurinįjį aukštą jis galėjo užlipti tik gavęs Mano leidimą. Bet dabar Aš ne tik dovanojau jam leidimą patekti į vidurinįjį aukštą, kur jis gali tapti viena su Manimi – Madhusudanu Sai, bet leidau jam patekti ir į viršutinįjį aukštą, kur jis gali būti aukščiausia dieviškąja Savastimi. Tai atpildas už visą tarnystę, kurią jis Man padarė.

Bhuvana: Ar buvo kas nors istorijoje, kuris galėjo pasiekti dieviškosios Sąmonės būseną, ar Parabrahmaną?

Satja Sai: Ramakrišna Paramahamsa, taip pat Juktešvaras Giri. Bet jie neturėjo fizinės misijos. Tuo metu jie buvo savo ašramuose ir neužsiėmė milžiniškais projektais.

Taigi, štai tokių klausimų daugelis žmonių manęs klausė, o kai kurie netgi pasidalino abejonėmis dėl visko, kas įvyko. Leiskite man pasakyti – daug kas gali manyti, kad tai tik dar vienas triukas, skirtas pasisavinti „sostą“! Reiškinio esmės nesupratęs žmogus sėdės ir tikrai taip tvirtins. Na, viskas, ką galiu pasakyti, – tai ateikite, atsisėskite ant šio „sosto“ ir pamatykite patys! Atrodo, kad tai – rožėmis klotas kelias, tačiau taip nėra! Jei manote, kad tai šlovingas, neįtikėtinas, lengvas ir malonus darbas ir kad Madhusudanui tai – „laimingas ir linksmas pasivažinėjimas“, tai ateikite ir pabandykite vadovauti šioms institucijoms bent vieną dieną! Prižadu jums, kad neištversite nė valandos! Jei kas nors mano, kad tai Madhusudano protas žaidžia, norėdamas viską uzurpuoti, – tačiau žinant, kokių didžiulių išteklių reikia kiekvieną dieną, kad reikia vadovauti žmonėms, spręsti problemas ir iššūkius bei daugelį kitų dalykų, – kaip tiesioginė viso to liudininkė galiu jus užtikrinti, kad su tuo susitvarkyti gali tik Dievas ar į Dievą panašus žmogus! Tai, kas dabar vyksta, yra Dievo darbas! Ir taškas!

Leiskite jūsų paklausti: jei Satja Sai, palikęs kūną, turėjo padaryti viską, kas dabar vyksta pasaulyje, tai ar būtų buvęs koks kitas geresnis būdas tam padaryti? Ar dabartinė misija gali būti pagerinta ar pastiprinta bent vienu procentu? Vienintelis būdas, kaip ji galėtų būti geresnė, – jei Satja Sai Pats prisikeltų fiziniu pavidalu ir tęstų darbus. Tačiau ar kada nors Satja Sai naudojo Savo galias Sau? Jis tyliai kentėjo kūne, prisiimdamas daugelį mylimų sekėjų ligų ir sunkumų, kad tik išgelbėtų juos ir visą pasaulį, ir atsisakė nykstančio kūno, nes ilgaiu jame būti nebegalėjo!

Tačiau palikus mirtingąjį kiautą, norint pabaigti pradėtus darbus, Jam reikėjo žmogaus, kuris būtų pasiryžęs daryti viską, ko Jis norėjo. Svamis pasirinko Madhusudaną, kuris ištuštino save nuo savęs tam, kad savyje padarytų vietos Satjai Sai. Pats Svamis teigė: „Visi žinome, kas vyksta bėgant estafetę. Pirmasis bėgikas bėga pirmajį ratą ir perduoda lazdelę antrajam. Jei antrajame rate bėgikas patiria traumą, sužeistą sportininką pakeičia pakaitinis bėgikas. Panašiai ir su egzaminais: jei susižeidžiame ranką ir turime laikyti egzaminą, mums paskiriamas pagalbininkas, turintis rašyti už mus – įgaliotinis arba pavaduotojas. Būtent tai dabar ir vyksta! Širdi Sai dalyvavo pirmajame šios misijos etape ir perdavė lazdelę Satjai Sai. Satja Sai tęsė misiją antrajame etape, tačiau turėjo atsisakyti Savo kūno, patyrusio daug sužalojimų. Tad dabar Jis naudoja Madhusudaną kaip Savo įgaliotinį, kad nubėgtų antrąjį ratą ir galiausiai perduotų lazdelę Premai Sai, dalyvausiančiam trečiajame – paskutiniame etape.“

Egzistuoja Aveša Avatarai, kurie pasireiškia tik labai trumpam laikui turėdami tam tikras specifines galias, kaip Avataras Narasimha pusiau žmogaus, pusiau liūto pavidalu. Egzistuoja ir Amša Avatarai, kurie atsiranda tam, kad atliktų konkrečią užduotį, ir kuriems yra suteiktos tik ribotos galios, kaip Avataras Parašurama. Pūrna Avatarai yra tie, kurie pasireiškia su pilna šlove ir visomis 16 dieviškųjų savybių. Jų kol kas buvo tik du – Viešpats Krišna ir Svamis. Taip pat egzistuoja Višišta Avatarai, ypatingi Avatarai, tokie kaip šernas, žuvis ar vėžlys. Tačiau Avataras Satja Sai juos pranoksta, Jis yra itin ypatingas – tai Ati-Višišta Avataras, kurio anksčiau niekuomet nėra buvę. Svamis tai paaiškino taip: „Prieš Dievui ateinant kaip vėžliui, šernui, pusiau liūtui, pusiau žmogui ar kaip nykštukui, niekas Jo atėjimu netikėjo. Dabar tiki visi! Tad ir tai, kas vyksta dabar, niekuomet anksčiau nevyko, tad sunku tuo patikėti. Laikui bėgant žmonės pripažins, kad Dievas gali įvykdyti ir tokią lylą. Jei Dievas gali tapti pusiau žmogumi, pusiau liūtu, tai kodėl Jis negalėtų tapti pusiau Dievu ir pusiau žmogumi? Tai žmogaus ir Dievo amalgama – susiliejimas! Tai išties labai ypatingas etapas! Šimtai žmonių pasieks išsilaisvinimą. Jei tai nutiko Madhusudanui, tai gali nutikti bet kam. Išsilaisvinimas arba Paramananda pasiekiama tik tyriems. Tai, kad paskutinėje antrojo etapo dalyje Satja Sai naudoja Madhusudaną, yra unikalus reiškinys Pasiekti Paramanandą – tai nėra unikalus reiškinys. Ją pasiekė daug išminčių per askezę. Jie patys dėjo pastangas, o po to juos užliejo Dievo malonė. Bet Madhusudanas galėjo pasiekti išsilaisvinimą ne dėl savo pastangų, o tik dėl to, kad jam buvo suteikta malonė, nes jis įtiko savo Mokytojui. Jis įtiko Man! Vienintelė jo pastanga – jam reikėjo pasiduoti! Madhusudanas ne tik nešis Mane visur, kur vyksiu, ne tik bus Mano įgaliotiniu ar veidu – Aš jam suteikiau ir ypatingą raktą, kuriuo pasinaudodamas jis gali pasiekti savo aukščiausiąją dieviškąją Savastį!“

Atsakęs į visus mano klausimus Svamis tarė: „Net jei Man atsakius į visus šiuos klausimus, žmonėms vis dar kils abejonių, tuomet akivaizdu, kad jie suprasti nenori!“

 

Video:

Guru Pūrnimos šventė Mudenahalyje 2019 m. liepos 16 d., ryto programa >>
Šri B. N. Narasimhos Murčio kalba satsange 2019 m. liepos 28 d. >>

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s