1926 metų lapkričio 23-čioji – tai diena, kada į pasaulį atėjo žmogus-fenomenas – Satja Sai Baba. Atėjo tam, kad apsaugotų žmoniją nuo prapulties.

Baba gimė Putapartyje, niekuo neišsiskiriančiame Indijos kaime pietų Indijoje, Andhra Pradešo valstijoje.

Jis paskelbė, kad Jis atėjęs su misija – transformuoti ir pabudinti žmones, kad jie pažintų tikrąją savo prigimtį, suvienyti visą žmoniją kaip vieną šeimą.

Jeigu Babos mokymas yra „mylėti visus“, tai Jo misija – „tarnauti visiems“. Kukli kilmė nebuvo kliūtis imtis didelių darbų – ar tai būtų švietimas, ar sveikatos apsauga, ar socialinė rūpyba. Jis matė savo kaimo žmonių vargą – kad patenkintų savo gyvybinius poreikius, jiems tekdavo įveikti mylių mylias. Baba steigė nemokamus koledžus, ligonines su šiuolaikiškomis medicinos technologijomis, įgyvendino geriamojo vandens tiekimo projektus.

Pirmuoju Jo meilės „įspaudu“ tapo merginų koledžas, 1968-ųjų metų liepą įsteigtas Anantapure, netoli Putaparčio. Pagal tą patį holistinio švietimo modelį po metų buvo įsteigtas vaikinų koledžas Bengalūre. Kitas akademinis miestelis buvo įkurtas Babos gimtajame Putapartyje ir buvo skirtas berniukams. Abi šios švietimo institucijos buvo prijungtos prie universiteto statusą atitinkančio Šri Satjos Sai Aukštojo mokslo instituto, įsteigto 1991-aisiais metais.

Amerikietė rašytoja Edita Vorton sakė: „Yra du būdai skleisti šviesą – arba būti žvake, arba būti veidrodžiu, atspindinčiu jos šviesą“.

Tuo metu, kai žvakė skleidė šviesą Putapartyje, gretimoje Karnatakos valstijoje buvo veidrodis, atspindintis jos šviesą.

Tasai veidrodis buvo Madijalas Narajanas Bhatas, vadintas malonybiniu žodžiu Anna. Jis buvo vizionierius, patriotas, socialinis darbuotojas, siekė dvasinio tobulumo.

Šri B. N. Narasimha Murtis: „Ieškojau tokio žmogaus, kurio žodžiai ir veiksmai nesiskirtų. Buvau gerokai nusivylęs daugeliu žmonių. Ieškojau tokio, kuris asmeninių dvasinio tobulėjimo tikslų nekeltų aukščiau už visuomenės socialinius tikslus. Viešuose susirinkimuose jis labai gražiai suderindavo abu dalykus – ir dvasingumą, ir patriotizmą. Kalbėdamas apie šalį jis susigraudindavo tūkstančių žmonių akivaizdoje. Mačiau, kad tai, apie ką jis kalba, kyla iš pačių širdies gelmių. Jo žodžiai man darė didelį įspūdį. Jis kalbėjo apie tai, kad ugdydami vaikus mes stiprinsime visuomenės „audinį“, be kurio bet kokios politinės reformos ir ekonominės filosofijos bus bevaisės.“ 

Anna puoselėjo svajonę visoje Karnatakos valstijoje pastatyti nemokamas mokyklas, kuriose mokiniams būtų diegiamos žmogiškosios vertybės. Pirmieji žingsniai įgyvendinant šią idėją Karnatakos valstijoje buvo Alikės mokykla, pradėta statyti 1961-aisiais netoli Bengalūro, ir 1973-aisiais pradėta statyti mokykla Mudenahalyje, netoli Benaglūro tarptautinio oro uosto. Jose mokymas buvo paremtas žmogiškosiomis vertybėmis. Anna meldė Babą globoti šias mokyklas, kurios buvo įkurtos visuomenės gerovės labui. Ir į jo maldas buvo maloningai atsiliepta. 1973-ųjų metų balandį, Babai apsilankius Manipale (Karnatakos valstijoje), Anna Jo paprašė Mudenahalio akademiniam miesteliui suteikti pavadinimą. Tada jis ir buvo pavadintas „Satja Sai Grama“.

Kai tik pirmieji Alikės ir Mudenahalio „sodinukai“ turėjo sužydėti, 1977-aisiais metais ištiko tragedija. Anna paliko šį pasaulį. Globoti abi mokyklas ėmėsi Baba. Tai buvo 1978-ieji. Tuomet ir atsirado „Šri Satja Sai Loka Seva fondas“, vadovaujamas Babos.

Šiandien Mudenahalio akademiniame miestelyje „Šri Satja Sai Grama“ yra daugiau kaip tūkstantis mokinių. Iš jų daugiau kaip 850 gyvena mokinių bendrabučiuose. Iš viso čia yra dvi pagrindinės mokyklos ir viena gimnazija.

Visose Šri Satjos Sai švietimo institucijose pamatinis mokymo principas yra žmogiškųjų vertybių ugdymas. Greta akademinio mokymo ugdoma ir dvasinė išmintis bei žmogiškosios vertybės. Tai dviejų švietimo sistemų derinys, kuriam pavadinti vartojamas žodis „Educare“.

„Educare“ ugdymo sistemos tikslas – kad tos vertybės, kurios glūdi kiekviename žmoguje, prasiskleistų ir virstų darbais.

Šri B. N. Narasimha Murtis: „Tai buvo pirmasis kartas, kada išgirdau apie mokymą, grįstą žmogiškosiomis vertybėmis – nors tai ir nebuvo vadinama žodžiu „Educare“. Apie tai kalbėjo mano mentorius Madijalas Bhatas. Ta idėja taip užvaldė mano širdį, kad aš nedvejodamas nusprendžiau savo gyvenimą pašvęsti švietimui, grįstam žmogiškosiomis vertybėmis.“ 

Įrašai apie Satjos Sai mokyklas ir koledžus liks visuose metraščiuose, pasakojančiuose apie švietimą, paremtą žmogiškosiomis vertybėmis. Juose bus paminėtas ir vienas įvykis, atsitikęs Putapartyje 2011-ųjų balandį: iš tos fizinės formos, kuri milijonams žmonių buvo tokia brangi, kuri visus gaubė savo begaline meile, Baba perėjo į nefizinę.

Visos kūrinijos pagrindas yra Dievas. Mes, žmonės, taip įpratę, kad kažkuo patikime tik išvydę tai savo akimis.

Visi šiame pasaulyje turi kūną, sudarytą iš keturių sudedamųjų dalių: tai stūlašaryra – fizinis (arba tankusis) kūnas, sūkšmašaryra – subtilusis kūnas, atisūkšmašaryra  – aukštesniojo lygmens subtilusis kūnas, ir parasūkšmašaryra – aukščiausiojo lygmens visur esantis subtilusis kūnas.

Bhagavanas sako: „Stūlašaryra yra fizinis kūnas, kurį pamatyti gali kiekvienas. Dabar Aš esu ne fiziniame kūne, o sūkšmašaryroje, subtiliajame kūne, kuris neregimas fizinėmis akimis. Subtiliuoju kūnu Aš galiu akimirksniu nukeliauti į bet kurią pasaulio vietą. Atišūkšmašaryra Aš ateinu į žmonių sapnus bei meditacijas ir jiems vadovauju. O kaip parasūkšmašaryra Aš esu kiekviename atome.

Aš nesu kūnas – deha. Aš esu dehi – Esantysis kūne.

Kūną sudaro penki elementai, ir anksčiau ar vėliau kūnas suyra. Esantysis kūne neturi nei pradžios, nei pabaigos, jis nei sukaustomas, nei išlaisvinamas. Šis Esantysis yra Patsai Dievas. Tai yra Atma, tikrasis „Aš“.“

Jėzus tarė savo mokiniui Tomui: „Tu įtikėjai, nes mane pamatei. Palaiminti tie, kurie įtikėjo nematę.“

Nebėra tų matomų rankų, kurios milijonams žmonių teikė pagalbą, tačiau iš tiesų jos dirba ir toliau, per daugelį kitų rankų. Annos svajonę, kad kiekviename Karnatakos valstijos rajone atsirastų nemokama visapusiško lavinimo mokykla, realybe paverčia nematomos Babos rankos – ją įgyvendina pasišventusių žmonių komanda.

Šie tjagadžyvos, kaip juos vadina Baba, gyvena kartu su mokiniais – akademiniame miestelyje, ir rūpinasi jų tobulėjimu bei gerove. Savo gyvenimą jie pašventė tam, kad visi jiems patikėti vaikai išsiugdytų tokį charakterį, įgytų tokių savybių ir gebėjimų, kad taptų idealiais šiandienos piliečiais ir idealiais rytojais lyderiais.

Šri B. N. Narasimha Murtis:

„Tjagadžyva reiškia pasiaukojantį žmogų. Kiekvienas, kuris paaukoja asmeninę naudą ar asmeninius interesus, yra tjagadžyva. Kiekvienas, kuris nori būti naudingas visuomenei, yra tjagadžyva. Kiekvienas, kuris iš visuomenės paima mažiau, o duoda daugiau, yra tjagadžyva.

Neseniai skaičiau Jėzaus Kristaus biografiją. Joje buvo štai toks sakinys: „Dievo Sūnus gimė, kad nieko nepaimtų ir viską atiduotų.“ Tai yra tjagadžyva.“

Įtvirtindami visapusiško ugdymo idėją, buvę Alikės ir Mudenahalio mokyklų mokiniai ėmėsi unikalaus socialinio projekto – 2011-ųjų spalį įsteigė „Šri Satja Sai Sarasvati švietimo fondą“. Dabar „Šri Satja Sai Sarasvati švietimo fondas“ įgyvendina šiuos projektus:

- berniukų mokykla „Šri Satja Sai Vidjaniketanam“ Gulbargos rajone,

- berniukų mokykla „Šri Satja Sai Šaradaniketanam“ Mandjos rajone,

- berniukų mokykla „Šri Satja Sai Divjaniketanam“ Čikmagaluro rajone,

- mergaičių mokykla „Šri Satja Sai Šriniketanam“ Čikmagaluro rajone,

- berniukų mokykla „Šri Satja Sai Premaniketanam“ Bidžapuro rajone,

- mergaičių gimnazija „Šri Satja Sai Prašantiniketanam“ Čikbalapuro rajone,

- berniukų mokykla „Šri Satja Sai Satjaniketanam“ Hasano rajone,

- mergaičių gimnazija „Šri Satja Sai Prašantiniketanam“ Alikėje,

- vaikinų gimnazija „Auksinio jubiliejaus rūmai“ Alikėje,

- mergaičių mokykla „Šri Satja Sai Vaniniketanam“ Gadago rajone.

Šioms mokykloms ir gimnazijoms pasirinkta būtent kaimiškoji Indija. Kaip Baba sako – kad nė vienas vaikas neliktų nuošaly.

Numatant, kad valstijoje, šalyje ir užsienyje Šri Satjos Sai mokyklų ir koledžų sparčiai daugės, Mudenahalio akademiniame miestelyje 2014 metais buvo įsteigtas „Šri Satjos Sai Žmogaus tobulinimo centras“. Centrui teko didžiulė valstybės kūrimo atsakomybė – parengti tokius mokytojus, kurie kitiems būtų pavyzdžiai, kad jų išugdyti mokiniai sugebėtų įgyvendinti permainas ir kad nepriklausomai nuo jų darbo ar užsiėmimo jų svarbiausias siekis būtų žmogaus tobulumas. Kyla permainų vėjai.

Švietimas – transformacijai.

 

Šri Satjos Sai Sandžyvani vaikų širdies ligų gydymo centrai

„Darbai pasako daugiau, negu žodžiai“, – sako Bhagavanas Šri Satja Sai Baba. Indijoje vienas iš šimto vaikų gimsta su širdies liga. Dažnai laiku nenustatoma, kad mažosios širdelės nesveikuoja, ir jos negydomos. Įgimtos širdies ligos yra labiausiai paplitusios iš visų širdies ligų – tokius duomenis 2016-ųjų rugsėjį paskelbė Indijos Sveikatos ir šeimos gerovės ministerija.

Kad ši liūdna situacija būtų sušvelninta, 2012-ųjų lapkritį Naja Raipure buvo pastatyta Satja Sai Sandžyvani ligoninė. Vaikų širdies sveikatos centras ir Šri Satja Sai Sandžyvani ligoninė buvo pastatyti per rekordiškai trumpą laiką – devynis mėnesius. Čia vykdoma širdies ligų diagnostika ir atliekamos įgimtų širdies ligų operacijos. Visa tai daroma visiškai nemokamai.

Sai Sandžyvani ligoninė peržengia geografines ribas – čia atliekamos širdies operacijos ir vaikams iš kitų besivystančių šalių. Ligoninėje numatyta įsteigti stažuočių padalinį, o kai kuriose kitose šalyse – pediatrinės kardiologijos padalinius. Šitaip nesavanaudiškos meilės žinia nešama į tolimuosius kraštus.

Kad ši nacionalinė ir pasaulinė vaikų širdies ligų problema būtų sprendžiama dar geriau, žengtas dar vienas žingsnis, rodantis didžiulę meilę. Tai įvyko šventoje Krišnos žemėje.

Harjanos rajone, Palvale, duris atvėrė ir į savo glėbį pakvietė Tarptautinis Šri Satja Sai Sandžyvani Vaikų širdies sveikatos ir tyrimų centras – kad būtų išgydyta dar daugiau širdžių, kad spinduliuotų dar daugiau meilės, kad būtų dar daugiau džiaugsmo.

Projektas buvo pradėtas 2016 metų liepos mėnesį. Užbaigtas per rekordiškai trumpą keturių mėnesių laikotarpį. Tai daug ką pasako apie tą rūpestį ir atjautą, kurie skatina dirbti šalies ir žmogaus labui.

Šiame Vaikų širdies sveikatos centre vaikams iš Indijos ir kitų besivystančių šalių bus teikiamos visiškai nemokamos pediatrinės kardiologijos paslaugos. Numatoma, kad ši ligoninė ateityje taps vienu didžiausių pasaulyje vaikų širdies sveikatos centrų. Čia dirbama žvelgiant į ateitį ir daugiausia specializuojantis į pediatrinės kardiologijos stažuočių ir tyrimų sritis.

Per trumpą penkerių metų laikotarpį Šri Satja Sai Sandžyvani Vaikų širdies sveikatos centras vaikų sveikatą patikrino aštuoniuose tūkstančiuose kaimų 26-ose valstijose. Tam skirta 40 milijonų eurų. Paslaugų suteikta už 13 milijonų eurų. Tačiau ta meilė ir dėkingumas, kurį išreiškė pacientai, piliečiai ir vyriausybės, yra neįkainojami.

Indijos premjeras Narendra Modis:

„Čhatisgarhe ir kitose valstijose vyksta dideli darbai. Jie vyksta su Babos palaiminimu. Tai švietimo ir sveikatos apsaugos projektai. Aš asmeniškai turėjau galimybę tuos darbus stebėti, įsigilinti ir gerai suprasti.

Šiandien Harjanos valstijoje, Palvalo mieste, atidaroma Šri Satja Sai Sandžyvani ligoninė. Ligoninė skirta ne tik Harjanos valstijai. Ji suteiks pagalbą visiems Šiaurės Indijos vaikams, dovanodama antrąjį bilietą į gyvenimą.

Šis Centras kiekvienam pacientui taps ne tik vieta, kur jis buvo išgydytas. Tai bus Centras, kuris jam suteikė naują tikėjimą, naujų jėgų. Tai bus transformacijos centras, nes daugelis žmonių pradės eiti Babos parodytu keliu.

Ir šiandieną Baba kiekvieną akimirką yra su mumis Subtiliuoju pavidalu (kaip Sūkšmasvarūpa). Tegul Jo energija, galia ir malonė saugo ir stiprina mūsų gerus darbus. Su visa pagarba lenkiuosi prie Babos kojų. Ir linkiu kuo geriausios kloties šiame kilniame darbe. Tikiu, kad ir vaikams iš vargingų šeimų čia bus suteikta pačio aukščiausio lygio pagalba.

Sai Ram visiems. Labai labai dėkoju.“

Aukščiausio lygio gydymo paslaugos teikiamos visiškai nemokamai – tai misija, prasidėjusi Putapartyje ir dabar besiplečianti į kitus šalies ir pasaulio kampelius. Vaitfildas, Naja Raipuras, Palvalas, Mumbajus, Orisa, Gudžaratas, Kalkuta.

Misija tęsiasi...

 

Anapūrnos pusryčių iniciatyva

Indija – tai šalis, kuri yra namai didžiausiam pasaulyje skaičiui vaikų. Deja, milijonai mūsų vaikų negali turėti sveikų, maistingų pusryčių. Pagal Pasaulinės mitybos ataskaitos duomenis, paskelbtus 2016-aisiais metais, nepilnavertiškai maitinasi beveik 70 procentų mūsų vaikų, einančių į mokyklą.

Kaip spręsti šią giliai įsišaknijusią problemą? Žingsnis po žingsnio.

Įkvėpti Satjos Sai Babos gyvenimo ir mokymo, grupelė Bengalūre gyvenančių informacinių technologijų specialistų 2012-ųjų liepą ėmėsi iniciatyvos palengvinti vargingų vaikų dalią kaimiškosiose miesto apylinkėse – vaikams į mokyklą jie pradėjo vežti maistingus pusryčius. Visiškai nemokamai.

Šios pagalbos poveikis visiems buvo akivaizdus. Netrukus buvo įsteigta daugiau centrų. Tai, kas prasidėjo kaip maža iniciatyva, skirta tik 50-čiai vaikų, išaugo į Anapūrnos pusryčių programą:
- 23 tūkstančiai vaikų,
- 270 centrų aštuoniose Indijos valstijose.

Pusryčiai yra labai svarbūs sveikatai. Tyrimai parodė, kad maistingi pusryčiai gerina vaikų fizinę ir psichinę sveikatą, mokymosi pasiekimus ir kognityvinę raidą.

Pusryčių valgiaraštis sudaromas labai kruopščiai, žiūrint, kad maistas būtų visavertis ir maistingas. Virėjai mokomi gaminti tokį maistą, kad jis ir atitiktų jaunų organizmų poreikius, ir būtų skanus.

Mūsų savanoriai – tai vyrai ir moterys, įvairių profesijų, įvairaus amžiaus, įvairių religinių pažiūrų žmonės. Rūpindamiesi maisto produktų – vaisių, daržovių ir pieno – tiekimu, jie artimai dirba su vietos ūkininkais. Tai kaimo gyventojus ne tik sustiprina ekonomiškai, bet ir įtraukia juos į bendruomenės veiklą, jie tampa geranoriškais partneriais ugdant savo vaikus.

Pusryčių programa neapsiribojo vien pamaitinimu – ji atnešė keleriopą naudą: savanoriai daug savo laiko ir jėgų skiria darbui su mokyklų vadovais – tam, kad vaikai būtų ugdomi įvairiapusiškai.

Taip pat mūsų savanoriai atlieka reguliarius vaikų sveikatos patikrinimus, įskaitant ir dantų tikrinimą, moko juos rūpintis savo sveikata, asmenine higiena. Šios vaikų sveikatos patikrinimo programos atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir Nacionalinę vaikų sveikatos programą „Raštrija Bal Svastja Karjakram“, kurią parengė Indijos vyriausybės Sveikatos ir šeimos gerovės ministerija. Siekiant užtikrinti tiek kaimo vaikų, tiek visų kaimo gyventojų gerą sveikatą, buvo įgyvendinti ir geriamojo vandens tiekimo projektai.

Kitas Pusryčių programos poveikis – tai paskatinimas įsitraukti į Švaros palaikymo programą, kurią inicijavo Indijos vyriausybė. Įgyvendinant ją mokyklose ir kituose Pusryčių centruose buvo dalinamos šiukšlių dėžės, statomi tualetai.

Anapūrnos pusryčių programos gyvybingumą lemia trys esminiai dalykai – savanoriai, procesas ir planavimas, tačiau svarbiausia varomoji jėga yra toji vidinė ugnelė – troškimas įgyvendinti pokyčius, aktyviai dalyvauti kuriant savo šalį, šviesią jos ateitį. Ši ugnelė ir toliau palaikys judėjimą – būtent tokio masto reiškiniu tapo Pusryčių iniciatyva.

„Keliaujant iš vietos į vietą, Man teks atsisakyti automobilio, ir net lėktuvo, nes aplinkui susirinktų per didelė žmonių minia. Turėsiu keliauti dangumi! Ir tai įvyks, patikėkite manimi!“
 –
Šri Satja Sai Baba

 

17 ašramų visame pasaulyje

Ašramai visame pasaulyje bus socialinių permainų katalizatoriai, dvasiniai centrai, įtvirtinantys pasaulyje Aukso amžių.

Neprilygstama Bhagavano Šri Satjos Sai Babos misterija ir šlovingi darbai tęsiasi neįtikėtinu mastu.

Kaip objektą galima pažinti iš jo atspindžio, taip ir visi tarnystės projektai yra Svamio atspindžiai – Svamio, kuris ir šiandien yra su mumis. Žiūrint iš žmogiškojo taško, visa tai nuveikti yra neįmanoma. Tačiau su Dievu viskas įmanoma. Ir tai savaime rodo, kad visiems tiems projektams vadovauja Svamis, esantis Subtiliuoju pavidalu (sūkšmašaryra). Ar tai būtų švietimas, ar sveikatos apsauga, maitinimas ar ašramai visame pasaulyje – visa tai yra projektai, paliečiantys daugybės žmonių širdis ir keičiantys jų gyvenimus.

Šis Subtiliojo pavidalo (sūkšmašaryros) fenomenas rašytinėje pasaulio istorijoje neturi analogų, nieko panašaus nėra buvę nė vieno Avataro gyvenime. Tai suvokti iš tiesų labai sunku. Tačiau Jo šlovingi darbai akivaizdūs. Į šiuos kilnius darbus įsitraukia vis daugiau žmonių visame pasaulyje, betarpiškai vadovaujant Svamiui, esančiam Subtiliuoju pavidalu.

„Pabudinti Dieviškumą, glūdintį visuose žmonės“, „Mylėti visus, tarnauti visiems“ – tai Jo žodžiai, kviečiantys visus žmones įsijungti į šią misiją – žmonijos transformavimo misiją.