Klausimas: Ar gali paaiškinti, kaip tapti bebaimiu?

Svamis: Iš kur atsiranda baimė? Paanalizuokime tai. Baimė kyla iš minties, kad ką nors prarasite. Jei nėra ką prarasti, baimės nebus. Pavyzdžiui, turite labai brangų rašiklį ir bijote jį prarasti; turite labai gerą draugystę – bijote ją prarasti; turite turtų, darbą, prestižą, sėkmę, reputaciją – bijote visa tai prarasti. Jūs bijote prarasti šį trumpalaikį žmogaus gyvenimą, nors jam pasibaigus jūsų laukia amžinasis gyvenimas. Tačiau kai esate prie nieko neprisirišę, baimės nėra.

Kaip tik anądien Džordžo namuose sekėjams pasakojau, kad kelionėje po Europą Mane lydi grupė mokinių. Papasakojau jiems apie Jėzaus mokinių bebaimiškumą – jie savo mokytojui liko ištikimi iki mirties, jie nieko nebijojo net tada, kai jiems vykdė mirties bausmę. Papasakojau jiems istoriją apie Budą ir Jo mokinius:

Buda su mokiniais priėjo kaimą ir Jis jiems pasakė: „Eikime į kaimą ir išmokykime žmones gerų dalykų.“

Mokiniai atsakė: „Bet tai liūdnai pagarsėjęs kaimas, pilnas vagių, plėšikų ir žudikų! Jei eisime ten, gali būti, jog mes nukentėsim. O kas, jei jie mums grasins?“

Buda pasakė: „Jei jie mums grasins, būsime dėkingi, kad jie mums tik pagrasino, o ne primušė.“

Tada mokiniai paklausė: „O kas bus, jei jie mus primuš?“

Buda atsakė: „Būsime dėkingi, kad jie mus tik primušė, o ne užmušė.“

„O jei jie mus nužudys?“

Buda atsakė: „Jei bijote mirti, mano mokiniais būti negalite.“

Pasakiau tai mokiniams ir sakau jums: vienintelė leidžiama baimė – tai baimė nepaklusti savo mokytojui, nepasitarnauti savo mokytojui, nebūti tikru savo mokytojo mokiniu. Ta baimė yra gera baimė, o visų kitų reikėtų atsikratyti, nes nejau jūsų mokytojas jumis nepasirūpins, jei Jam paklusite? Nejau Jis nepasirūpins visais jūsų poreikiais, jei neturėsite prisirišimų? Jei medis gali išgyventi ant kalno viršūnės, nejau jūs neišliksite ir laimingai negyvensite?

Prieraiša veda į baimę. Tiesą sakant, bet koks prisirišimas sukelia baimę, išskyrus prisirišimą prie Dievo, kuris padaro jus bebaimiais.

Kaip tuomet būti bebaimiu? Prisiriškite prie Dievo ir atsiriškite nuo viso kito. „Ką ji pagalvos, ką jis pamanys, ką jie pasakys, ką jie padarys?“ – visa tai jums trukdys atlikti Mano darbą.

Turėkite galvoje tik vieną dalyką: „Ką Svamis apie mane pamanys? Ką Svamis pagalvos apie tai, ką aš darau? Ar tai patiks Svamiui?“ Jei būsite taip prie Manęs prisirišę, visa kita bus nesvarbu. Bebaimiškumo šaltinis yra atsirišimas nuo pasaulio ir prisirišimas prie Dievo. Lai kelias būna toks. Kol bus „aš“, Sai neateis, kai „aš“ išeina, Sai ateina. Atsisakykite „aš“, nes jis atneša daug baimės.

Ramakrišna Paramahamsa savo mokiniams sakydavo: „Pažiūrėkite į šią sulčių stiklinę. Musės nori paragauti saldžių sulčių, tačiau jos bijo į jas įkristi, tad vis skraidys aplink stiklinę, bet sulčių niekada neparagaus. Taip ir jūs – norite paragauti Dievo, bet bijote prarasti savo individualią tapatybę.“

Kaipgi galite tapti vandenynu, bet likti ir upe? Tai neįmanoma! Kai nustojate būti upe, tada tampate vandenynu. Taip ir jūs turite atsisakyti prisirišimo prie tapatybės ir susitelkti į prisirišimą prie Dievo.

Satsangas Romoje, Italijoje, 2018 m. balandžio 9 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Italijoje 2018 m. balandžio mėn., p. 18–20