Dieviškoji kalba
2021 m. lapkričio 24 d.

Kai planavome Bhagavano Šri Satjos Sai Babos 96-ojo Gimtadienio šventę, mokiniai manęs paklausė: „Kaip Tau kyla mintis, ką daryti toliau? Kaip nusprendi, ar surengti Muzikos konferenciją, ar Medicinos konferenciją ir kokios temos jose turėtų būti nagrinėjamos? Kaip randi laiko išstudijuoti visas šias temas ir nuspręsti, kokius dalyvius pakviesti ir kas turėtų būti atsakingas? Iš kur Tu visa tai žinai?“ Paskui jie tiesiog padarė išvadą: „Tavyje yra Dievas, todėl viską ir žinai.“ Noriu jiems pasakyti, kad visa tai žinau ne tik dėl Dieviškumo. Taip yra tiesiog dėl Meilės. Tai mumyse esanti meilė skatina daryti gera pasauliui. Ta meilė yra intuityvi, protinga ir sąmoninga – ji padės mums elgtis teisingai ir nurodys, ką daryti toliau.

Atskleidžiu didelę paslaptį ir tiems, kurie mane pažįsta, ir tiems, kurie nepažįsta!

Jei šiandien paklaustumėte, ką darysime toliau arba kas bus ateityje, atsakyčiau: „Aš nežinau.“ Rytoj galėsiu pasakyti, ką reikia daryti rytoj, nes tai bus atskleista rytoj. Tai, ką reikės daryti poryt, bus atskleista poryt. Štai kodėl dabartis vadinama Visad esančia. Turėtumėte gyventi šiandiena ir daryti tai, ką reikia daryti šiandien. Turėtumėte tai daryti iš visų jėgų, iš visos širdies, dėdami visas pastangas ir visą meilę. Kam šiandien nerimauti galvojant apie rytojų? Rytojus jums atsiskleis rytoj. Būtent taip vadovauja Dievas.

Kodėl jums tai pasakoju? Nes noriu paneigti mintį, kad Dievas – tai vienas asmuo, pasireiškiantis vienoje vietoje ir vienu pavidalu. Noriu sugriauti šią nusistovėjusią sampratą ir pasakyti, kad jūsų intuicija, kylanti iš tyros meilės vienas kitam – iš nesavanaudiško jausmo – ir yra Dieviškumas. Tai turime kiekvienas. Štai ką jau 96 metus mums sako Svamis (Bhagavanas Šri Satja Sai Baba) – kad jūs esate Dieviški, tad pasitikėkite savimi, pasitikėkite savo intuicija, pasitikėkite tuo Dievo balsu viduje. Malonu išeiti į sceną ir pasakyti kalbą, kad „tu esi Dievas, aš esu Dievas ir viskas yra Dievas“, o po to eiti pietauti! Bet noriu paklausti: „Kas iš tikrųjų kreipia dėmesį į tai, ką aš sakau?“

Pasitikėkite savo Dieviškumu, pasitikėkite savo intuicija, nebijokite. Kiek dar laikysitės tėvų rankos eidami? Kol esate vaikai, taip daryti galima. Jei užaugote ir vis dar vaikštote įsikibę tėvui ar motinai į ranką, tai neatrodo gražiai. Panašiai ir aš esu čia fiziškai dėl vaikų, kurie vis dar auga. Jiems reikia, kad būčiau fiziškai, nes tik taip jie gali pajusti, kokia yra Dievo meilė. Kitaip jie to nesužinotų. Jie yra patyrę motinos meilę, tėvo meilę, brolio meilę, draugystę ir panašius dalykus, tačiau Dievo meilės jie nėra patyrę. Jiems mano buvimas yra būtinas, nes jie dar nesugeba suprasti daugiau. Tačiau svarbiausia, ką turite padaryti visi kiti, ypač vyresnieji, – tai atsigręžti į save ir pasikliauti savo intuicija. Rizikuoti nėra blogai. Blogiausiu atveju jums kartą ar du nepavyks. Susitaikykite su tuo. Kitą kartą iš to pasimokysite ir judėsite pirmyn.

Todėl neabejokite savo Dieviškąja intuicija. Štai taip kalbėjo Dievas. Argi prieš Dievui ateinant kaip Satja Sai Baba, Jo čia nebuvo? Argi žmonės savo gyvenime nepasiekdavo didžių dalykų? Argi jie nesuvokdavo savo tikrosios Savasties? Argi jie netapdavo mahāpuruṣomis (didžiomis asmenybėmis)? Kaip jiems tai pavykdavo, jei nieko nebuvo šalia? Jie pasitikėjo savo intuicija ir atpažino tą Dieviškumą, kuris visada kalba iš vidaus. Būtent tai turime daryti ir mes, ypač vyresnieji, kurie jau labai seniai yra mūsų gretose. Nuo šiol to aš ir sieksiu. Jaunimas turi šiek tiek daugiau laiko, todėl jiems bus daug lengviau. Jie tai supras daug greičiau, nes neturi išankstinių nuostatų.

Kaip žinosite, kad jus veda intuicija, o ne instinktas ar intelektas, įtakojantys jūsų mąstymą? Tiesa ta, kad intuicijoje nėra prieraišos. Kai turite kokią nors asmeninę idėją, kurioje veikia jūsų individualus intelektas, jūs prie tos idėjos prisirišate. Jei kas nors vyksta ne taip, kaip norėtumėte, jūs sunerimstate. O jei tai pavyksta, jūs džiaugiatės. Nors visiems sakote, kad visa tai yra Dievo valia ir visa tai daro Dievas, bet patys sau manote: „Tai padariau aš. Tai padariau aš.“ Savo privačioje asmeninėje erdvėje taip sau sakysite ir jausitės gerai. Tai nėra intuicija. Žmonės pasiekia didžių dalykų ir pasitelkę intelektą. Dėl to nekyla jokių abejonių. Tačiau Dievas norėjo, kad tuo metu darytumėte ne tai.

Dėl savo instinktų ar intelekto mes darome daug dalykų, kurių Dievas nenori, kad darytume. O kai veikia intuicija, mes darome būtent tai, ko Dievas nori. Kartais nežinote, ką ir kaip daryti. Tokiose situacijose reikia tiesiog pasitikėti savo intuicija ir žengti tą žingsnį į priekį. Pamažu išvysite, kaip visa dėlionė ima dėliotis į savo vietas. Iš pradžių šiek tiek baugu pasitikėti intuicija, kylančia iš vidaus. Tai atrodo bauginančiai, nes esame įpratę gauti nurodymus ir girdėti, kad taip daryti nereikėtų. Tačiau tikrasis kelias pirmyn – tai pasitikėti savo intuicija. Kaip patikrinti savo intuiciją? Jei prie savo idėjos esate neprisirišę, tai žinokite, kad veikia jūsų intuicija. Jei jaučiate, kad prie idėjos esate nors kiek prisirišę, tai žinokite, kad tai žemesnio lygmens reikalas ir tiesiog kišimasis į Dievo darbą.

Tokia yra idėja ir ji labai paprasta, tačiau noriu, kad visi tai praktikuotų kiekvieną dieną. Kiek dar siuntinėsite man žinutes ar elektroninius laiškus? Kiek dar į juos atsakinėsiu? Žinoma, yra svarbių dalykų, pavyzdžiui, dideli projektai, apimantys įvairius aspektus, ir ypač tada, kai juos inicijuoju aš, – savaime suprantama, tada turite prašyti mano patarimo. Tačiau yra daugybė dalykų, kuriuos turite daryti kasdieniame gyvenime, savo šalyse, akademiniuose miesteliuose ir namuose. Tam turite išvystyti tą vidinį ryšį ir juo pasitikėti. Nieko tokio, jei vieną ar du kartus nepasiseks. Juk, kol išmokome vaikščioti, mes daug kartų kritome. Tad pasitikėkite savo intuicija ir eikite pirmyn. Nelaukite, kad Svamis viską patvirtintų. Taip kiekvienas augsite į tą tikrąją Dieviškąją Savastį.

Atvyksta įvairiausių sekėjų. Yra sekėjų, kurių ištisos kartos yra karštai atsidavusios Širdi Sai Babai. Jie niekada nėra matę Satjos Sai Babos. Tačiau atvykę čia jie patiria tiek daug Dieviškumo. Jie manyje stengiasi ieškoti Širdi Sai Babos, nes tik taip gali užmegzti ryšį su manimi. Aš leidžiu jiems tai daryti. Mane jie vadina Baba ir aš tai priimu, nes tai daro juos laimingus. Dar yra žmonių, kurie čia atvyksta ieškoti Satjos Sai Babos, nes yra prisirišę prie Jo pavidalo. Jie stengiasi analizuoti, suprasti, įsitikinti ir nusiramina, kad Satja Sai Baba iš tiesų čia yra. Jiems sakau: „Gerai, jei jums taip patogu, vadinkite mane Svamiu arba Satja Sai Baba.“ Yra daug naujų sekėjų, čia atvykusių neseniai, – tiesą sakant, į tokį sambūrį jie atvyko pirmą kartą. Jie nėra matę nei Širdi Sai Babos, nei Satjos Sai Babos, aš jiems taip pat esu naujas. Jie vadina mane Svamidžiu arba Sadgurudži ir apie tai turi savo supratimą. Tačiau dėl jų ir tam, kad jie taip pat pasuktų šiuo Dieviškuoju kelio, aš jiems leidžiu mane taip vadinti. Galiausiai yra dar keletas žmonių, kurie mane pažįsta nuo tada, kai atvykau čia prieš 11 metų, – anksčiau jie mane pažinojo kaip brolį, kolegą ar draugą. Jie negali to įveikti ir net šiandien mane vadina taip pat. Aš ir jiems leidžiu daryti taip, kaip jie jaučia.

Kodėl visa tai darau? Tik tam, kad kiekvienas iš jūsų pamažu pakiltų ir pagaliau užmegztų ryšį su Dieviškumu savyje. Jums nereikia žvalgytis į išorę. Įvyks naujų dalykų, atvyks naujų žmonių, kad tą Dieviškumą patirtų ir su Juo susijungtų. Tačiau tiems, kurie tai jau patyrė ir pažino, kas yra Tiesa, tenka didesnė atsakomybė – peržengti vardų ir pavidalų ribas. Juk galiausiai nėra nei pavidalo, nei vardo. Kol suksitės aplink vardus ir pavidalus, niekada nebūsite išgelbėti, – išsigelbėsite tik tada, kai iš to išeisite.

Net Myra, karštai atsidavusi Krišnos sekėja, buvo labai prisirišusi prie Jo pavidalo. Ji Krišnos nebuvo mačiusi – tik vaikystėje iš kitų buvo girdėjusi apie Jį, Jo žavesį ir grožį. Ji visą gyvenimą nebuvo patyrusi fizinio Krišnos darśano, sparśaṇo ar sambhāṣano (Jo mačiusi, Jį lietusi ar su Juo kalbėjusi). Nors ir buvo ištekėjusi, ji juto, kad Krišna yra jos vyras, ir visada ilgėjosi Jo pavidalo bei troško Jo meilės. Galų gale ji suprato, kad Krišna yra toje meilėje. Ji atrado Krišną kaip savo pačios Savastį – atskiro Krišnos nebuvo. Ji dainavo, kad Krišna, kurio ieškojo išorėje, iš tikrųjų buvo joje pačioje. Dieviškumą galima pajusti ir meilėje. Kai kiekviena jūsų mintis, žodis ir poelgis bus persmelkti tos tyros meilės ir kai jūsų esybę užims vienintelis jausmas – nesavanaudiška ir besąlygiška meilė kitiems, tą praktikuodami patirsite Dieviškumą. Kiekvienas turite vis intensyviau tai praktikuoti. Tokia yra mano žinia.

Pamatysite, kad vyksta pokyčiai. Tie, kurie labai prisirišę prie pavidalų ir vardų, susidurs su sunkumais. Yra milijonai Širdi Babos sekėjų, bet jie negali priimti minties, kad Jis gali būti Satja Sai Baba. Jie negali susitaikyti su tuo, kad aukštas ir stiprus senas vyras tampa lieknu, gražiu ir žaviu Satjos Sai Babos pavidalu. Net didžiausias Šri Ramos sekėjas Hanumanas, kuris yra ciranjīvīs (amžinai gyvas, nemirštantis), Avataro Krišnos laikais nepadarė tiek, kiek padarė Avataro Ramos laikais. Nors ir pripažino, kad Šri Krišna gali būti Šri Rama, ir darė tai, ko Šri Krišna jo prašė, tačiau giliai širdyje jis buvo pernelyg prisirišęs prie Šri Ramos vardo ir pavidalo. Nors jis buvo jñānis, tačiau buvo prisirišęs prie vardo ir pavidalo. Džambavanas, lokių karalius, kovėsi su Šri Krišna ir tik po to, kai buvo sumuštas, suprato, kad tai buvo Šri Rama. Tačiau ir jo istorija baigėsi bhāgavatoje.

Nesileiskite supančiojami vardų ir pavidalų. Pasitikėkite savo intuicija. Pasitikėkite Dieviškumu savyje ir neieškokite išorinių dalykų. Vienas fenomeno etapas baigėsi – taip ir turėjo būti. Prasidėjo kitas etapas, ir šiame etape kiekvienas turi atsitraukti nuo išorės ir eiti į savo vidų. Tai nereiškia, kad neturėtumėte ateiti į satsangą, – tačiau turite ateiti su kitokiu požiūriu ir suprasdami, kad šis pavidalas yra tik dar vienas indas, pripildytas Dieviškumo. Kaip vanduo skirtinguose induose įgauna skirtingas formas, taip ir Dieviškumas pripildo skirtingus pavidalus, įskaitant kiekvieną iš jūsų. Jei indas skaidrus, galite matyti ir jausti jame esantį Dieviškumą. Jei butelis spalvotas, tai ir vanduo atrodo spalvotas. Tik tuo mes ir skiriamės. Indai arba pavidalai skirtingi, bet vanduo yra tas pats. Priimkite tą pavidalą ir kelionę tęskite.

Turite išmokti pamažu atsitraukti į save ir suprasti šią didžiąją Tiesą. Tai buvo kartojama gana dažnai, todėl atėjo laikas į tai atkreipti daugiau dėmesio. Visa tai vėl iškilo, nes kažkas manęs paklausė: „Dabar, kai Satjai Sai sukako 96 metai, kaip turėčiau Tave vadinti? Ar Tave vadinti Baba, ar Svamiu, ar Sadguru? Prašau, išsklaidyk šitą painiavą.“ Aš atsakiau: „Vadinkite mane taip, kaip liepia jūsų širdis ir kaip jums patogu. Bet jei norite būti tikslūs, turėtumėte žinoti, kad vienas etapas baigėsi ir prasidėjo naujas. Todėl pasistenkite tai suprasti ir atitinkamai elkitės. Jei esate pernelyg prisirišę prie vardo ir pavidalo, to prisirišimo įveikti neįmanoma. Turite pažvelgti giliau į savo vidų ir pamatysite, kad viskas yra tas pats, taip pat ir tai, kas yra jumyse.“

Taip sakoma šventraščiuose, tokia yra Tiesa, ir tai girdėjome ištisus dešimtmečius. Atėjo laikas rimtai tai praktikuoti, kad pajustume Dieviškumą savyje. Geriausias būdas tai padaryti – tai mylėti visus, tarnauti visiems. Jei vis labiau ir labiau vieni kitus mylėsite, ypač tuos, kurie vargsta, toje meilėje pradėsite patirti dieviškąją intuiciją ir dieviškus jausmus, ir tai jus išvaduos. Tuomet būsite patenkinti ir laimingi, kur bebūtumėte.

Jauskite tą meilę viduje. Išreikškite tą meilę išorėje, laisvai ir visiems. Toje meilėje atraskite Dieviškumą. Neleiskite, kad vardai ar pavidalai jus varžytų ar ribotų. Dieviškoji intuicija jus ves kiekviename žingsnyje ir visada, jei tik būsite pasirengę jos klausytis ir ja vadovautis. Tai galutinė Tiesa – už jos nėra nieko. „ahaṁ satya bodhakaḥ – Aš esu Tiesos mokytojas.“

Atsisėskite, mąstykite, kontempliuokite Tiesą, ją supraskite ir, dar svarbiau, ją praktikuokite. Kaip „tėvas“ ir „motina“ yra titulai, taip ir „Svamis“ yra tik titulas. Svamis reiškia tą, kuris suvokė save, – todėl juo ir reikia sekti. Svamis nėra asmuo – Jis yra asmenybė.

Šaltinis > Sri Sathya Sai Premamrutha Prakashana 

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s