Klausimas: Po keturių metų pertraukos neseniai aš buvau nuvykęs į Indiją ir apsilankiau Mudenahalyje. Pamačiau, kad tai nuostabi vieta, ir jaučiausi labai ramiai. Paskui nuvykau į Raipurą pamatyti ligoninės, ir tai, kas ten vyksta, man padarė didžiulį įspūdį. Tačiau esu  nusiminęs, kad Tavo projektai nelabai remiami. Svami, kaip tie projektai bus vykdomi toliau?      

Turiu pasakyti, kad mane taip sujaudino dabar vykdomi darbai, kad norėčiau paraginti visus čia esančius pagalvoti, ką jie galėtų padaryti dėl Raipuro ligoninės.

Svamis: Tu nuvykai, pamatei ir gėrėjaisi – to visai pakanka. Nebūtina klausyti to, ką kiti sako, ar kreipti dėmesį į tai, ką kiti daro. Jie dirba savo darbą, o tu turi dirbti savąjį. Tau nereikia klausytis visokiausių kalbų. Aš suteiksiu viską, ko reikia ir kiek tik reikia.

Kodėl Aš tai darau? Aš noriu pademonstruoti idealą. Kas yra tas idealas? Jei tikrai mylite Dievą, tai nėra ribų tarnystei, kurią galite daryti be baimės ir su meile. Jei savo širdyje neturite meilės, tai kad ir kiek pinigų jums duočiau, kad ir kiek darbo jėgos jums parūpinčiau, jūs vis tiek netarnausite. Tad Aš prašau ne pinigų, bet nesavanaudiškos jūsų meilės, kuri turi pasireikšti kaip nesavanaudiška tarnystė. Jei nebus nesavanaudiškos meilės, tai iš kur atsiras nesavanaudiška tarnystė? Turite eiti ir tarnauti ne tik ligoninėse ir mokyklos Indijoje, bet ir visur kitur, kur tik reikia.

Šrynivaso darbų dėka Aš pasirūpinu sveikatos priežiūra ir gydau žmonių ligas. Tai skirta tik kūnui, bet yra ir proto liga – tą ligą Aš gydau gerose švietimo institucijose. Aš vykdau projektus, kurie naudingi ir protui, ir kūnui.  Dievą pažinti galite tik tada, kai protas ir kūnas yra sveiki.

Satsangas Singapūre, 2015 m. kovo 12 d.
„Šri Satja Sai uvača“ t. 7, p. 197–199

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s