Klausimas: Svami, kai ateiname tarnauti, kartais pagalvojame: „Geriau aš, o ne jis tą darbą darytų.“ Mano abejonė štai kokia – ar taip galvoti nėra egoistiška? Ar gerai būti tokiam savanaudiškam dėl Dievo?

Svamis: Kai kalbama apie Dievą, čia savanaudiš­kumo negali būti, nes Dievas visiems vienodai prieina­mas, visi Jį gali patirti. Jis yra tarsi tekanti upė. Vandens galite pasisemti tik tiek, kiek telpa į jūsų indą. Jei indas nedidelis, vandens turėsite mažiau. Jei indas didelis, pa­sisemti galėsite daugiau. Su upės dydžiu tai neturi nieko bendro. Joks žmogus pats vienas negali turėti viso Die­vo, nes niekas nepajėgus pasisavinti viso Dieviškumo. Neįstengtumėte būti toks egoistas.

Kalbant apie tarnavimą – taip, tu pats pirmas, nelaukdamas kitų, turi naudotis proga padėti. Tačiau jei matai, kad to darbo norėtų kitas brolis, nesavanaudiškesnis poelgis būtų tą tarnystės džiaugsmą suteikti jam; matydamas, kaip džiaugiasi tavo brolis, ir pats pa­tirsi džiaugsmą. Toks požiūris yra geresnis. 

Žinau, kad kai kurie studentai šiuos žodžius supras kitaip. Jie sakys kitam: „Eik ir tarnauk“, o patys sėdės be darbo. Tai negerai. Turite jausti norą pasitarnauti – bet jei to darbo nori kitas, turite būti geranoriški ir leisti jiems tai padaryti, o patys imkitės kitų darbų. Progų tarnauti netrūksta.

Satsangas Kodaikanale, 2014 m. gegužės 19 d.
 
0
0
0
s2sdefault
powered by social2s