Klausimas: Ar užsiėmusiam žmogui užtektų tik padėti tėvams bei kitiems artimiems šeimos nariams ir nedalyvauti nesavanaudiškoje tarnystėje visuomenei?

Svamis: Tarnauti galima bet kam. Netgi malonus kalbėjimas su vyresniaisiais yra tarnystė. Jei kantriai klau­sysite kitų, net ir tai bus tarnystė. Žmogaus užimtumui šiame pasaulyje nėra galo. Žmogus tampa vis labiau ir labiau užsiėmęs. Pažvelk į savo paties gyvenimą – kai buvai vaikas, buvai mažiau užsiėmęs; kai ėmei lankyti koledžą, tapai užimtesnis; tau subrendus ir tapus namų šeimininku, tapai dar labiau užsiėmęs. Taip bus ir toliau.

Vis dėlto, jei galite padėti savo tėvams – tai tik pareiga su meile. Tai jūsų pareiga tarnauti savo tėvams. Pareiga be meilės yra apgailėtina. Pareiga su meile yra pageidautina, tačiau meilė ne iš pareigos yra dieviška. Tikra tarnystė yra tuomet, kai joje nėra pareigos jausmo – jūs norite mylėti, norite tarnauti, nes jaučiate, kad visi – jūsų.

Tarnauti savo tėvams – tai tarnystė, tačiau žemesnės rūšies. Aukščiausia tarnystė yra tuomet, kai nėra pareigos jausmo. Jei nepadedate savo tėvams, tai nesate sūnus, nes neatliekate savo pareigos, ir tai yra nuodėmė. Tarnystė tėvams nereiškia, kad iš tikrųjų tarnaujate – jūs atliekate tai kaip savo pareigą. Nors darote savo pareigą su meile, kas yra pageidautina, tačiau aukščiausia iš visų yra meilė be jokio pareigos jausmo.

Mylėti kiekvieną, tarnauti kiekvienam be jokių lūkesčių ir kai nėra jokių giminystės ryšių – tai aukščiausia tarnystė iš visų ir tik tokia tarnystė gali jus išlaisvinti. Taigi turite rasti laiko teikti tokią tarnystę, kurios nevaržo joks pareigos jausmas. Tai tikrai jums padės.

Jeigu esi pakankamai ryžtingas, visada gali rasti būdą savo tikslui pasiekti. Jei šiek tiek mažiau dirbsite, šiek tiek mažiau uždirbsite – štai ir viskas. Tačiau per papildomą laisvą laiką galėsite pasitarnauti.

Kodėl gimėte? Gimėte ne tam, kad kauptumėte daiktus, ne tik tam, kad turėtumėte didelę šeimą, ne tam, kad pasiektumėte šlovę ar populiarumą, – visi šie dalykai išnyks per akimirką. Nesididžiuokite savo jaunyste, savo pinigais ar savais žmonėmis. Visa tai laikina – per vieną akimirką visa tai gali pradingti. Jei žinosite gyvenimo tikslą, tai žinosite, kaip teisingai paskirstyti savo laiką ir atitinkamai daryti pažangą.

Taip turėtumėte galvoti, kai kalbama apie tarnystę, nes jūsų užimta dienotvarkė nėra pasiteisinimas. Kad ir kokie esate užsiėmę, jums vis tiek reikia kvėpuoti, argi ne? Kad ir kokie užsiėmę esate, jums vis tiek reikia valgyti. Tarnystė turėtų tapti tokia, kaip jūsų kvėpavimas, – ji turėtų būti automatinė. Ji turėtų vykti visą laiką – ir biure, ir ne, ir esant namie, ir išėjus iš jų.

Kiekvienas jūsų veiksmas turėtų būti tarnystė be jokių lūkesčių, tuomet ji taps dieviška. Kai pradėsite savo gyvenimą gyventi taip – kai visi pradės gyventi taip – tuomet išauš Aukso amžius.

Satsangas Malaizijoje, 2015 m. rugsėjo 30 d.

Bukletas „Dieviškasis vizitas Malaizijoje 2015 m. rugsėjo - spalio mėn.“, p. 18-19