Mėnulio pilnaties šviesoje viskas, kas yra ant kelio, matyti aiškiai, ir nakties tamsa jums neturi jokios įtakos. Kada jūsų protas taps toks pats skaidrus ir šviesus kaip Mėnulio pilnatis, galėsite šioje žemėje išvysti ir Svamį. Aš niekur neišėjau ir nepradingau! Visi sako: „Svamis ateina! Svamis ateina!“ Ateiti galėčiau tik tada, jei būčiau išėjęs. Aš niekur neišėjęs, todėl Man nereikia „ateiti“. Aš visada čia esu. Tai jūs vis ateinate ir išeinate. Ekranas visada egzistuoja, keičiasi tik kadrai jame. Automobiliai atvažiuoja ir nuvažiuoja, bet kelias yra visada. Sakote: „Sveikas atvykęs, Svami! Sveikas atvykęs, Svami!“ Iš tiesų tai Aš turėčiau jus sveikinti atvykus, nes jūs tai ateinate, tai išeinate. Aš esu visą laiką, nuolatos.
Jūs turite surasti būdą, kaip liautis vaikščioti pirmyn atgal: ateiti pas Svamį ir vėl nueiti. Atidarykite duris ir ateikite pas Mane. Aš laukiu jūsų. Laukiu kiekvieną kartą, kai gimstate – kad ateisite ir prisijungsite prie Manęs. Kai nematau jūsų ateinant, retkarčiais nusileidžiu Aš Pats, kad išmokyčiau jus pakilti.
Iš Dieviškosios kalbos Mudenahalyje, 2014 m. liepos 12 d.
„Šri Satja Sai uvača“, 1 tomas, 158 p.