Klausimas: Svami, ar tiesa, kad Prema Sai jau gimė?

Svamis: Žmonės visai nenori dabarties! Jie nori arba praeities, arba ateities! (Juokas)

Pasakysiu jums – praeitis yra praėjusi, ateitis nežinoma, tad gyvenkite dabartyje; dabartis yra visada esanti. Vis dėlto kadangi šį klausimą jau uždavė, Aš atsakysiu, kad naudos būtų visiems.

Kai buvau fiziniu kūnu, Aš mokiau tarsi pradinėje mokykloje. Publika norėjo matyti stebuklus, juos tai traukė, jie lankė pamokas ir klausė paskaitų. Dabar stebuklai baigėsi – baigėsi šou. Visi grįžo į namus ir pamokų net neprisimena, o dauguma tai, ką buvo girdėję, ir visai užmiršo!

Dabar esate vidurinėje mokykloje. Jūs turite suprasti gilesnę visų tų pamokų prasmę, o tai įmanoma tik praktikuojant Mano mokymą. Daugiau nebėra šou, nebėra magijos, nebėra pramogų.

Po to ateis Prema Sai. Bus taip, tarsi Jis mokytų universiteto lygiu – jei tokio lygio nebūsite pasiekę, Jis su jumis net nekalbės. Jei neatlikote vidurinės mokyklos darbų, tai kaip tikitės įstoti į universitetą? Jei jums nebus leidžiama stoti į Jo universitetą, tai ar Prema Sai gimęs, ar ne, – neturės jokios reikšmės. Turite savęs paklausti, ar esate nusipelnę būti priimti į tą universitetą.

Premos Sai varde yra žodis „prema“, kuris reiškia „dieviška meilė“. Štai kodėl Aš pabrėžiu, – jei neišsiugdysite tyros meilės, į Premos Sai universitetą priimti nebūsite. Ką Aš darau dabar  – tai bandau jus išmokyti, kaip išsiugdyti meilę, kad išlaikytumėte stojamuosius egzaminus ir patektumėte į universitetą. Tik tada jūs galėsite mokytis iš Premos Sai.

Į klausimą, ar Prema Sai gimė, ar ne, Aš nenoriu atsakyti, nes noriu, kad gyventumėte dabartyje. Jei būsite Jo verti, Jis pas jus ateis. Jums nereikia Jo ieškoti – Jis jums atsiųs žinią. Tačiau, kad Jo nusipelnytumėte, turite išmokti labiau mylėti. Jis yra ne kas kita, o meilė, tad jūs turite meilę stiprinti ir meilę patirti. Meilė gyvena duodama ir atleisdama. Pirmiausia atleiskite sau, savo šeimai, draugams, o tada galėsite augti meilėje.

Ryto satsangas Australijoje, 2014 m. gruodžio 30 d.
„Šri Satja Sai uvača“, 4 tomas, p. 266–267

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s

daivadhynam džagat sarvam satjadhynam tu daivatam
tat satjam utamadhynam utama paro devata
(Visą pasaulį valdo Dievas, o Patį Dievą įtakoja Tiesa,
ši Tiesa matoma ir geruose žmonėse,
todėl geri žmonės yra aukščiau už Patį Dievą.)

Brangūs Dieviškosios Meilės įsikūnijimai!

Šiandien esame čia, kad šia proga pažymėtume daugybės gerų dalykų, kurie turi įvykti, pradžią. Tai tik pirmasis žingsnis siekiant tarnauti visuomenei Fidžyje ir kaimyninėse šalyse, tačiau dar reikia nueiti ilgą kelią ir įveikti didelį atstumą.

Kiekviena ilga kelionė prasideda nuo pirmojo žingsnio. Norint kur nors nukeliauti, reikia žengti pirmą žingsnį teisinga kryptimi. Eidami toliau žingsnis po žingsnio, vieną dieną savo tikslą tikrai pasieksite.

Pasaulyje daromi geri darbai niekada nenueis veltui. Kad ir nedaug gero padarytumėte, prireikus jums tai sugrįš daugybę kartų daugiau. Viskas, ką gero darote kitiems, yra tarsi draudimo polisas, kuris jums pagelbės patekus į bėdą. Todėl sakoma: „Kuru punjam aho ratram“ – daryk gera dieną ir naktį. Tas gėris yra Dievas.

Paraidžiui (anglų kalba) g-o-o-d yra „geras“, o G-o-d yra „Dievas“. Kiekviename „gerume“ yra „Dievas“, todėl tai, ką darote, nėra vien geras darbas – tai yra Dievo darbas, atliekamas bet kokiu vardu, bet kokiame tikėjime, bet kokiu būdu. Jei tarnaujate žmonėms, jūs tarnaujate Pačiam Dievui. Šį darbą turite tęsti laikydamiesi tokio požiūrio.

Dievui nereikia gėlių, lempelių, garbinimo ar maldų, himnų ir pagyrų. Jam nesvarbu, jei viso to ir neaukojate, – bet kai Jo vardu tarnaujate kenčiančiam, Dievui tai tikrai patinka.

Didysis Vjasa, suklasifikavęs Vedas į keturias dalis, išstudijavo visus šventraščius bei senovės tekstus ir galiausiai pateikė savo išvadą:

aštadaša puranešu vjasasja vačana dvajam
paropakaraja punjaja papaja parapydanam

(Visų 18 Puranų esmė yra šiuose dviejuose išminčiaus Vjasos teiginiuose:
padėti kitiems yra nuopelnas, o kitus skaudinti – nuodėmė.)

Todėl, įžengę į Centrą, pirmiausia pamatome užrašą: „Mylėkite visus, tarnaukite visiems“. Mylėti savo žmones, tarnauti savo žmonėms yra labai paprasta – visi tai daro net neprašyti. Tačiau reikia gebėti mylėti visus ir tarnauti visiems be jokios diskriminacijos, be jokių skirtumų, su ta pačia meile ir švelnumu, kaip kad darytumėte sau. Tai yra moto, kuriuo turi vadovautis šis medicinos centras.

Šrynivasas jau pateikė savo požiūrį į tai, kuo taps šis Centras, o dr. Kateva pažadėjo, ką čia darys, – tad Man nėra ko daugiau pasakyti, belieka tik perduoti Savo palaiminimus, kad jūsų norai ir pažadai išsipildytų. Tegul visa tai įvyksta per Mano duotą laiką.

Man laikas yra svarbus. Kiekvieną dieną mes išgelbstime gyvybę, išgelbstime vaiką, išgelbstime šeimą – todėl kiekviena diena yra svarbi. Prieš kurį laiką panašus atvejis buvo ir Raipuro ligoninėje. Dėdamas daugybę pastangų, Šrynivasas vienas pats – beveik vienas – atlaikė visus sunkumus ir įveikė visas kliūtis steigdamas pirmąją vaikų širdies ligoninę, kažin kur Čhatisgarhe. Mažai kas juo patikėjo, o daugelis net manė, kad jis neteko proto, nes ėmėsi tokio didelio ir didingo projekto, dėl ko anksčiau ar vėliau tikrai pateks į bėdą. Tačiau tvirtai tikėdamas jis žygiavo pirmyn. Nepaisant to, net ir dedant milžiniškas pastangas, laikas tirpo, ir jis Manęs paklausė: „Svami, ar galime inauguraciją nukelti į kitą dieną?“

Aš jam atsakiau: „Jei tavo vaikas lauktų operacijos ir tau pasakytų, kad operacijos negalima atlikti, nes ligoninė dar nepasirengusi, kaip tada jaustumeisi?“ Jis iškart suprato, kad tokia yra Svamio širdis – ta širdis užjautė motiną, kuri kenčia matydama kenčiantį savo vaiką, todėl Svamis neturėjo laiko laukti. Viskas, ką reikia padaryti, turi būti padaryta kaip įmanoma anksčiau. Nepriimtini jokie vėlavimai. Su tokia pačia drąsa ir įsitikinimu čia esanti komanda įkūrė šį Medicinos centrą.

Jiems tai buvo gera patirtis, nes jie suprato, kad kai pasiduoda Dievui ir yra Jam atsidavę, jų pajėgumai tampa begaliniai, gebėjimai išsiplečia, galimybės padidėja ir tai, kam paprastai prireiktų daugiau laiko, galima padaryti labai greitai. Per penkerius metus jau statoma trečioji ligoninė Indijoje, ji bus Mumbajuje.

Tai neįmanoma, nebent esate nesavanaudis. Viskas vyksta tokiu tempu tik tada, kai pasiduodate. Tai, ką vadinate stebuklu, Aš vadinu pasidavimu. Jei pasiduosite, stebuklai vyks kasdien, kiekviename žingsnyje pamatysite vykstant stebuklą. Jums reikia tik atsisakyti savanaudiškumo ir pasiduoti Dievo valiai. Būkite pasirengę su didele meile ir švelnumu tarnauti visiems, nes tarnaujate Pačiam Dievui.

Dievas nesėdi kur nors Savo danguje ir nesergsti jūsų iš aukštybių – Jis yra kiekvienoje būtybėje. Štai kodėl šventraščiuose sakoma: „Deho devajalah prokto džyvo deva sanatana“ – kūnas yra Dievo šventykla, o Vidinis Gyventojas yra Pats Dievas. Visos būtybės – tai judančios Dievo šventyklos, kiekvienoje gyvena Dievas.

Su šiuo puikiu jausmu privalote ir toliau daryti gera, nes darydami gera rasite Dievą. Taip jausdami, taip įsitikinę ir taip pasidavę šį Centrą turite paversti pavyzdiniu. Kadangi tai yra tobulinimo Centras, jis turėtų rūpintis ne tik atlikto darbo kiekiu, bet dar svarbiau – kokybe to darbo, kuris bus atliekamas šioje srityje ir šiame regione.

Iš Dieviškosios kalbos atidarant Medicinos centrą Fidžyje, 2018 m. balandžio 24 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Fidžio salose 2018 m. balandžio mėn., p. 13–15 (anglų k.)

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s

Klausimas: Kodėl atrodo, kad Svamis kartais sako vieną dalyką, o kitais kartais – ką kita? Ar tai reiškia, kad Svamis gali pakeisti Savo nuomonę?

Svamis: Dievas visada yra skaidrus ir visada toks pats. Dievas niekada nesikeičia. Tai, kaip matote Dievą, yra grynai jūsų pačių atspindys. Jis tampa tuo, ką iš Jo padarote. Jei šiandien apie ką nors Jis kalba tam tikru būdu, taip yra todėl, kad jūs taip galvojate ar matote save ir viską aplinkui. Jei rytoj apie ką nors kita Jis kalba kitaip, tai yra jūsų gilių vidinių jausmų atspindys. Pokyčiai, kuriuos matote, atspindi jus pačius Dievuje, iš tiesų Dievas nieko nekeičia.

Aš darau tai, ką kiekvienas Mokytojas laikas nuo laiko daro su savo sekėjais – tikrinu, kiek jūs užaugote, taip kaip puodžius, nužiedęs puodą, jį išdega, išdžiovina, tada du kartus į jų stukteli, kad įsitikintų, ar puodas neįtrūks, ar jis pakankamai stiprus išlaikyti vandenį. Keli stuktelėjimai šen ir ten yra dalis proceso, kurio metu tikrinama, kiek sustiprėjote. Gali būti įtrūkimų, todėl kantriai palaukite, kol puodžius puodą perdirbs.

Daugelis žmonių pas Svamį ateina turėdami tokį protą, kuris visada kvestionuoja, abejoja ir tikisi, jis nebūna tuščias. Jei jau atėjote kažkuo „nešini“, tai Aš nieko daugiau negaliu ten įdėti, nes jūs persipildysite. Aš galiu ką nors įdėti tik tada, jei ateinate tušti. Bet dėl praeities karmos iš daugybės gyvenimų, Aš suteikiu progų tiems, kurie tam tikru metu to troško. Aš pasikviečiu juos artyn, patraukiu prie Savęs ir stengiuosi jiems suteikti progą. Tik nuo jūsų priklauso, ar šią dieną, šiuo laiku, šiame gyvenime tokia galimybe pasinaudosite. Dėkite tinkamas pastangas, nes kitaip progą prarasite – net neabejokite.

Ateikite pas Mane dėl Manęs, tada nebus jokios painiavos. Jei jūsų prote jau kažkas vyksta, tada Manyje tikrai rasite to atspindį.

Tą Aš esu patyręs daugiau nei jūs. Jūs tai patyrėte su vienu Dievu, o Aš tai patyriau su tūkstančiais sekėjų! (Juokas) Pas Dievą ateikite tušti ir nebus jokios painiavos. Jei ateinate su savo idėjomis, tai sukelia sumaištį. Todėl pas Dievą turite eiti tuščiomis rankomis.

Pagalvokite patys: kai pas Svamį ateidavote visiškai tušti, kai neturėdavote nieko savo, viskas būdavo gerai. O kai turėdavote lūkesčių, kad dalykai turėtų vykti tam tikru būdu, arba kad neturėtų vykti tam tikru būdu, tai nors ir klausdavote Svamio, kaip turėtų būti, tada irgi kildavo painiava, nes jau turėdavote savų idėjų, požiūrių ar lūkesčių. Nepaisant to, Svamis stengiasi jums priminti: „Tai nėra tinkamas kelias.“ Tad ateikite tušti – tai geriausias būdas eiti pas Babą.

Satsangas Singapūre 2018 m. vasario 7 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Singapūre ir Laose 2018 m. vasario mėn., p. 63–64

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s

Klausimas: Kiek laiko Baba bus subtiliuoju pavidalu prieš ateidamas kaip Prema Sai fiziniu pavidalu?

Svamis: (Juokaudamas) Jei pasakysiu, neišplepėkite kitiems. Pasilikite tai sau!

Sekėjas: Visi nori sužinoti.

Svamis: Ir toliau būsiu taip, kol Prema Sai Avataras perims misiją, būdamas 19 metų. Kiek dabar Jam metų? Jam tik septyneri su puse. Dar yra šiek tiek laiko. Dabartinis pavidalas bus dar 10–12 metų, kol ateis Prema Sai ir imsis vadovauti misijai.

Šiandien Aš esu ir Širdyje kaip Širdi Sai, Aš esu ir kaip Satja Sai. Ateityje Aš būsiu kaip Prema Sai. Tai nereiškia, kad atėjus Premai Sai, Širdi Sai ir Satjos Sai nebebus. Aš ir toliau būsiu tais pavidalais, kokiais Mane garbina sekėjai.

Dėl misijos – taip, kai Prema Sai bus 19-os metų, Jis imsis vadovauti viskam. Jis atvyks ir į Mauricijų. Iki to laiko Mauricijuje jau bus didžiulis mandiras – Premos Sai šventykla. Į mandirą rinksis visi sekėjai, Jis taip pat ten atvyks. Pagrindinis Jo darbas bus keliauti po pasaulį, ne tik po Indiją, nes Jis priklauso visam pasauliui ir susitiks su viso pasaulio žmonėmis. Iki to laiko pasaulyje bus įvykę ir daugybė pokyčių. Žmonėms bus atsibodęs materializmas, nes bandę rasti laimę visokiausiuose išoriniuose dalykuose, jos neras. Tada visi nukreips žvilgsnį į vidų. Tad Jis bus dvasinis Mokytojas, kuris keliaus į visas pasaulio šalis ir mokys aukščiausios tiesos. Tai įvyks. Iki tol viskas tęsis šitaip.

Satsangas Mauricijuje, 2018 m. gruodžio 12 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Mauricijuje 2018 m. gruodžio mėn., p. 25 (anglų k.)

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s

Klausimas: Svami, ar galėtum mums patarti, kaip drąsiai sutikti sunkumus?

Svamis: Kur yra sunkumų? Tai, kas jums nepatinka, jūs laikote sunkumais, o tai, kas jums patinka, mielai darote. Vieniems berniukams matematika yra labai sunki, o kitiems ji labai patinka – tai, kas jums sunku, kitam gali būti miela. Tai, kas jums patinka ir kas nepatinka, priklauso nuo to, kas yra jūsų prote, o ne išorėje.

Buvo didis jogas, kuris gyveno atlikdamas askezę. Imperatorius Aleksandras, atvykęs iš kitos šalies, įsiveržė į Indiją. Jis laimėdavo visus mūšius. Kartą, keliaudamas per mišką, pamatė palaimingai sėdintį jogą. Ten nebuvo nei lovos, nei ventiliatoriaus, nebuvo net namo, bet jis buvo apimtas palaimos. Aleksandras daug kovėsi ir laimėjo daugybę mūšių, bet negalėjo gerai išsimiegoti. Nors užkariavo visą pasaulį, tačiau miego laimėti negalėjo. Pamatęs tokį laimingą jogą, jis nusiuntė savo žmonių, kad jogą atvestų. Jogas pasakė: „Aš niekur neisiu, tegu jis ateina čia.“

Aleksandras tarė: „Aš esu pasaulio imperatorius! Kas jis toks, kad man nepaklūsta?“

Tada jogas atsakė: „Aš turiu tik vieną imperatorių – tai yra Dievas, ir nieko kito neklausysiu.“

Aleksandras savo pasiuntiniams paliepė jogui pasakyti, kad jei jis taip elgsis, jam bus nukirsta galva.

Jogas atsakė: „Jei nori nukirsti man galvą, taip ir padaryk, nes dėl tos galvos man kyla visokiausių minčių. Jei paliksiu galvą ir gyvensiu savo širdyje, tada ir aš tapsiu Dievu, nes dėl tos galvos aš lieku žmogumi, o ne Dievu. Galva – tai ego simbolis, tad geriau, kad ją nukirstum.“

Aleksandras pas jį nuėjo ir paklausė: „Ar tu nebijai?“

Jogas atsakė: „Kas yra baimė? Kai mane saugo Dievas, kas gali man pakenkti? Jei Dievas negali manęs apsaugoti, tai kas mane apsaugos? Viskas, kas vyksta, nutinka Dievo, o ne mano valia. Kadaise aš irgi buvau turtingas žmogus kaip ir tu. Aš gyvenau savo gyvenimą, ūkininkavau su savo žmona ir vaikais. Po kurio laiko žmona susirgo ir mirė, tada aš labai kentėjau. Mano vaikai užaugo, sukūrė savo šeimas ir mane paliko. Ūkininkaujant draugas mane apgavo. Tuo metu aš nieko neturėjau ir buvau labai nelaimingas. Tada pas mane atėjo jogas ir pasakė: Kai turėjai visus tuos dalykus, tu visai negalvojai apie Dievą, galvojai tik apie juos. Gerai, kad jų visų netekai. Dabar savo gyvenimą gyvenk laimingai, galvodamas apie Dievą.“ Iki tol aš negalėdavau tinkamai išsimiegoti, o dabar miegu gerai. Tai, kas nutiko praeityje, buvo man į gera, ir dabar, jei mane nužudysi, tai irgi bus man į gera. Tad aš visiškai nebijau!“

Kai tikite, kad viskas nutinka pagal Dievo valią ir niekas negali jums pakenkti, tai jums niekas nebus sunku. Susidūrę su sunkumais turėtumėte žinoti, kad Dievas didesnį sunkumą pašalino ir davė jums tokį sunkumą, kurį galite pakelti. Tad, kad ir kokios būtų aplinkybės, neturėtumėte Dievo nekęsti. Motina, maitindama vaiką, per karštą maistą papūs, kad prieš duodama vaikui jį atvėsintų. Jei tikite, kad viskas, ką Dievas daro, yra jums į gera, tai daugiau nieko nelaikysite sunkumais ir visada būsite laimingi. Sunkumas yra jūsų prote, tad melskite Dievo, kad dovanotų jums tikėjimą suprasti, kad viskas, ką Jis daro, yra jums į gera. Jūs turite galvoti: „Galėjo būti dar blogiau, bet daugybę sunkumų Tu pašalinai ir dabar man davei tik menką bėdą. Aš esu laimingas. Daugiau tai man nėra sunkumas.“

Satsangas Mudenahalyje, 2015 m. kovo 25 d. vakaras
„Šri Satja Sai uvača“, 7 tomas, p. 266–268

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s

Klausimas: Esu labai dėkingas už progą Bhagavanui užduoti šį klausimą, nes tik Svamis gali į tai atsakyti. Svami, kaip Tu sakai, visi esame Dievas ir esame viena su Tavimi, tačiau kodėl vis įgyjame prieraišų bei ego ir nuolat grįžtame į Žemę? Ar tai taip pat Tavo lylos dalis?

Svamis: Ar matėte, kaip maži vaikai persirenginėja? Per konkursus mokykloje jie apsivelka įvairiausius kostiumus – vienas vaikas apsirengia kaip beždžionė, kitas – kaip lokys, kaip dievas, kaip Rama ar Krišna. Vaikams smagu persirengti vis kitokiais personažais. Kartais kostiumas jiems taip patinka, kad net grįžę namo jie nenori nusiimti beždžionės uodegos – vaikas, kuris gavo prizą už beždžionės personažą, niekada nenorės nusiimti uodegos ir norės ją turėti visur, kur tik eina. Būtent taip ir jūs prisirišate prie daiktų. Jūs pamirštate, kad apsirengėte kaip skirtingos būtybės tik tam, kad suteiktumėte Dievui malonumo. Renginiui pasibaigus, savo kostiumą turite nusivilkti, tačiau, kaip vaikai, jūs norite ir toliau jį vilkėti, nes jis jums patinka.

Taip elgiasi penkerių metų vaikas, tačiau užaugęs jis supras, kad taip elgtis netinka, ir daugiau kostiumo nebevilkės. Tiesą sakant, jei kas nors jam parodytų jo vaikystės nuotrauką, jis labai susigėstų. Štai taip jūs apsivilkote japono, indo, amerikiečio ar kanadiečio sekėjo išvaizdą, nors iš tikrųjų visi esate dieviškos būtybės. Mokydamas jus nesavanaudiškos meilės ir nesavanaudiškos tarnystės, Aš nutraukiu jums kaukę. Dažus nuo jūsų veido nuplaus meilės vanduo ir nesavanaudiškos tarnystės muilas. Tokia yra visa lyla.

Satsangas Japonijoje, 2015 m. kovo 15 d.
„Šri Satja Sai uvača“, 7 tomas, p. 231–232

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s

Auksinis lingamas, gimęs per Mahašivaratri 2021 m. kovo 11 d. Mudenahalyje (video >>)

Šiandien jūs švenčiate Šivaratri. Aiškiau nei įsikūnijusį Šivos pavidalą, turėtumėte suprasti beformį dieviškąjį Šivos principą. Jis prisiima pavidalą, kad galėtų laiminti sekėjus.

Šią naktį įmanoma nugalėti protą. Jūs taip giliai turite panardinti protą į dieviškų vardų kartojimą, kad jis save pamirštų. Visas pasireiškęs pasaulis kyla iš jūsų proto. Nuo pasitikėjimo matomu pavidalu, sakara, jūs turite pereiti prie pasitikėjimo beformiu, nirakara – tačiau tam trukdo protas. Dievą savo viduje galėsite rasti tik tada, kai įveiksite tą kliūtį ir protą visiškai sunaikinsite.

Protas yra tik minčių ryšulys. Galite tas mintis vieną po kitos pašalinti, o tai, kas liks, bus grynas dieviškumas. Būtent todėl Šankaračarja skelbė: „Aš esu Sat-Čit-Ananda Rūpa! Aš esu Šiva!“

Neįsivaizduokite Šivos kaip asmens su kūnu, rankomis ir kojomis – jūs turite garbinti Šivą esantį lingamo pavidalu. Lingamas simbolizuoja beformį Dievo aspektą. Jis neturi kojų, rankų, ausų ar akių. Taip pat turite suprasti, kad lingame yra įsikūnijęs Dievas. Net ir jūsų širdyse Dievas egzistuoja lingamo pavidalu – tai Atma Džjoti liepsna (dieviškoji Atmos liepsna). Jei stebėtumėte liepsną, pamatytumėte, kad jos forma labai panaši į lingamo. Jumyse yra šviesa – tai Atma Lingamas. Šiąnakt turite melstis pavidalo neturinčiam Šivai, kurį simbolizuoja lingamas, kad galėtumėte suvokti beformį dieviškumo aspektą.

Jūsų dvasinė kelionė – tai nuo vikaros, pasaulio iškraipymų, pereiti į sakarą, Dievą, turintį pavidalą, ir galiausiai į nirakarą, beformį Dievą, ir taip pasiekti aukščiausią tiesą. Iš visos širdies ir pačių sielos gelmių turite melsti Šivos tos dovanos. Jei tos dovanos labai prašysite, Šiva tikrai ją jums duos. Turite atsisakyti visų pašalinių jausmų ir turėti tik vieną tikslą – suprasti ir patirti dieviškąjį Šivos principą. Tad melskitės ir giedokite bhadžanas.

Iš dieviškosios kalbos prasidedant Šivaratri šventei
Šri Satja Sai Anandam mandire Mudenahalyje, 2015 m. vasario 17 d.
„Šri Satja Sai uvača“, 6 tomas, p. 221–223

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s

Klausimas: Svami, kaip sutramdyti savo troškimus, juk dalis jų – tai mūsų poreikiai?

Svamis: Troškimas ir poreikis skiriasi. Kai esate alkanas, jums reikia maisto – tai yra poreikis. Valgyti satvinį maistą yra gerai, bet jei norite valgyti tamasinį ar radžasinį maistą, tai tampa troškimu. Alkis yra poreikis; ar tai troškimas, ar ne, priklauso nuo to, kaip jūs savo alkį numalšinate.

Jūs turite vilkėti drabužius. Kukliai aprengti savo kūną yra poreikis, bet dėvėti madingus drabužius – tai troškimas. Troškimas yra vienas dalykas, o poreikis yra kitas. Poreikis yra teisingas ir atitinka dharmą. Troškimas kyla iš proto; jūs taip rengiatės, nes norite kitiems padaryti įspūdį. Žinoma, jūs turite daryti tai, kas būtina, bet šalutinių troškimų reikia atsisakyti.

Troškimams nėra ribų. Kai patenkinate vieną troškimą, kyla kitas; išpildote tą, atsiranda vėl kitas. Negatyvius troškimus turite pakeisti pozityviais. Troškimai, kuriuose yra „aš“ ir „mano“, yra negatyvūs, o troškimai su jausmu „mes“ ir „mūsų“ yra pozityvūs.

Visi turite drabužių, moterų sariai yra skirtingų spalvų bei skirtingo dizaino. Kodėl taip yra? Tai dėl sario siūlų – jei siūlai yra įvairių spalvų, tai ir sariai bus skirtingų spalvų. Jei siūlai bus juodi, saris bus juodas, jei raudoni – raudonas. Jei vietoje juodų ir raudonų siūlų jūs pasirinksite baltus, tada saris bus baltas. Jūs turite atsisakyti tamasinių bei radžasinių troškimų ir puoselėti tik satvinius troškimus.

Kai esate alkani ir valgote tai, kas jums tinka – kas sveika jūsų protui ir kūnui – tada tai yra teisinga. Kai tik prote kyla troškimas, turite savęs klausti, ar jį patenkinę jūs nuo Dievo tolsite, ar prie Jo artėsite.

Turite sau užduoti tris klausimus:

1. Ar tai būtina? Ar galiu be to gyventi?
2. Ar mano troškimas savanaudiškas, ar nesavanaudiškas?
3. Ar tai mane prie Dievo priartins, ar nuo Jo nutolins?

Jei gaunate neigiamą atsakymą, neturėtumėte stengtis troškimą patenkinti. Jūs neturite švaistyti pinigų, laiko ar energijos. Nereikėtų pirkti kelių sarių ar automobilių tik todėl, kad išgalite tai padaryti, – taip tik švaistote pinigus. Turite pirkti tai, ko reikia.

Kad ir koks kiltų troškimas, motyvai neturėtų būti savanaudiški. Turite trokšti padėti kiekvienam. „Tai mane prie Dievo priartins ar atitolins?“ – tai klausimas, kurio turite savęs klausti. Dievas jums davė dvi „rankas“ – gebėjimą skirti ir neprieraišą. Gebėjimas skirti jus paskatins užduoti tuos tris klausimus.

Neprieraiša reiškia atsisakyti neigiamų troškimų ir tenkinti tik teigiamus troškimus. Tada su abiem „rankomis“ – gebėjimu skirti ir neprieraiša – jūs galite artėti prie Dievo. Būtent tas savybes ir turite ugdytis. Vos tik kyla troškimas, užduokite tuos tris klausimus, gaukite teisingus atsakymus ir tada atitinkamai veikite.

Satsangas Mudenahalyje, 2015 m. vasario 7 d.
„Šri Satja Sai uvača“, 6 tomas, p. 169–171

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s

Klausimas: Kaip galėtume tapti tokie, kaip Tu, Svami?

Svamis: Jums nereikia tapti tokiems, kaip Aš, – jūs jau esate Aš.

Skulptorius gauna didelį akmens luitą, kad iškaltų statulą. Jis turi iškelti formą iš vidaus. Statula neateis iš išorės ir neįlįs į akmenį – ji akmenyje jau yra. Taigi, ką tuomet daro skulptorius? Sakydamas: „Neti neti (ne tai, ne tai)“ jis pašalina tuos akmens gabalus, kurie nėra statula. Tai, kas lieka pašalinus nereikalingą medžiagą, ir yra nuostabi statula.

Taip ir Aš, jau esu jumyse – jūs ir Aš esame Viena. Pirmiausia jūs turite šį tikėjimą stiprinti. Tai, kas yra akmenyje, neateina iš išorės, taigi jūs turite būti tvirtai įsitikinę: „Aš esu Dievas! Aš esu Dievas!“ Dievas gyvena jumyse!

Galite klausti: „Kodėl aš negaliu patirti Dievo palaimos?“ Kad patirtumėte Dievą, turite pašalinti nepageidaujamus dalykus, kurių savyje prikaupėte. Mūsų švietimo sistema nėra įprasta, ji vadinama Educare. Mes savo mokiniams nepumpuojame išorinės informacijos, mes stengiamės skatinti, kad pasireikštų tai, ką mokiniai jau turi. Todėl nepakanka, kad mūsų mokytojai jus tik pripildytų visokiausios informacijos – turi atsiskleisti jūsų viduje esantis dieviškumas.

Jūs turite stiprinti tikėjimą Vedų teiginiu: „Jūs ir Aš esame Viena.“ Tai kodėl vis dėlto negalite patirti Dieviškumo taip, kaip Aš? Jūs privalote pašalinti užtvaras, kurių patys prisistatėte, tada irgi galėsite patirti palaimą. Kokios tai užtvaros? Užtvaros – tai tokios savybės, kaip savanaudiškumas, neapykanta, ego ir prisirišimas. Kad šias kliūtis pašalintumėte, turite keliauti nuo „aš“ ir „mano“ į „mes“ ir „mūsų“. Kad atsikratytumėte šių nereikalingų savybių, visų pirma turite atsikratyti savanaudiškumo. Taigi kelionė yra nuo „aš“ į „mes“ ir nuo „mes“ į „Jis“.

Jei namuose gyvenate vienas, tai galvojate tik apie save. Bendrabutyje jūs esate su daugybe kitų mokinių, tad turite galvoti ir apie juos. Jūs turite galvoti ir apie kitus visuomenės žmones – ne tik apie juos galvoti, bet ir padėti, suteikti tai, ko jiems reikia. Darydami sevą jūs palaipsniui išsivaduosite nuo nepageidaujamų savybių, leisdami pasireikšti savo tikrajai prigimčiai.

Labai lengva tapti tokiam, kaip Aš. Aš nesakau, kad jūs turite tai įsigyti iš kur nors kitur – jūs visada esate Aš. Parsivežti ką nors iš Amerikos, Londono ar Šveicarijos yra tikrai sunku. Bet ar gali būti sunku, kai Aš jau esu jūsų viduje? Tačiau jūs turite nusimesti nepageidaujamus „maskaradinius drabužius“. Nustokite tapatintis su kūnu, tuomet Aš pasireikšiu iš vidaus.

Tada, kai išsiugdysite nesavanaudišką požiūrį, jūs Mane patirsite. Kas yra nesavanaudiškumas? Nesavanaudiškumas – tai jausmas, kad „aš tai darau Dievui, o ne kitiems“. Daugybė žmonių daug ką daro dėl garbės ir šlovės – tai skirta tik protui ir kūnui. Atmai tokių dalykų nereikia. Ar žmonės jus stebi, ar ne, ar jums ką sako, ar ne, ar jūsų prašo, ar ne, jūs turite jiems tarnauti nieko už tai nesitikėdami – tik tada įgausite Mano Pavidalą.

Satsangas Mudenahalyje, 2014 m. gruodžio 12 d.
„Šri Satja Sai uvača“, 4 tomas, p. 52–54

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s