Klausimas: Svami, jau 25-erius metus esu priklausomas nuo lošimų ir 10 metų geriu vaistus nuo depresijos. Ar gali man ir visiems tiems, kuriems reikia pagalbos, parodyti, kuriuo keliu eiti?

Svamis: Kai pamirštate, kas iš tikrųjų esate, tuomet kenčiate nuo visų šių iliuzijų. Jei sau priminsite, kad esate dieviški, tai argi dieviškumą gali paliesti kas nors neigiamo? Jei atsiminsite, kad iš tiesų esate Pats Dievas ir nėra nieko, mažesnio už tai, tai argi jus galės paveikti kokia nors depresija? (Apie prieš tai kalbėjusį jaunuolį) Jie ką tik pasakė: „Svami, mes esame Tavo jaunikliai, Tavo liūtukai.“ Jei esi liūtukas, kaip gali būti išsigandęs ar ko nors bijoti? Žinoma, jei manysi, kad esi avis, tuomet nuo viso šito kentėsi. Tad jei patiriate tokią problemą, iš pradžių pakeiskite draugiją, su kuria gyvenate. Atsisakykite „avių“ draugijos, manančios, kad jie – žmonės, ir kenčiančios nuo tokių dalykų. Prisijunkite prie „liūtų“ draugijos, manančios, kad jie yra dieviški, – tada irgi tokiais tapsite. Būkite pozityvioje draugijoje, nepasiduokite savigailos iliuzijai.

Jūs vis lyginate ir galvojate: „Ak, mano gyvenimas toks blogas, mano situacija tokia bloga, nepasiekiau to ar ano, man nesiseka.“ Vis galvojate neigiamai, gailėdamiesi savęs kiekvienoje situacijoje. Prieš prasidedant šio vakaro programai salėje apačioje susitikau su penkiomis moterimis. Jos negali matyti visų spalvų ir šviesos, kaip matote jūs, tačiau nė viena iš jų neatrodė nusiminusi. Jos nemano: „Ak, visi kiti gali matyti viską, o mes – ne!“ Jos neliūdi – jos laimingos. Regėdami jų laimę žmonės, kurie mato, gali nusiminti! Nematydamos šios moterys yra tokios laimingos, o kai kurie, turintys matančias akis, tokie laimingi nėra. Suskaičiuokite, kiek gyvenime jau turite palaiminimų. Galvokite: „Dievas man suteikė gražų kūną, visi mano jutimai funkcionuoja, turiu galvą, kuri gali galvoti, ir širdį, kuri gali mylėti. Kaip man pasisekė! Aš jau gavau tiek daug palaiminimų! Ko man dar reikia? Tad tinkamai išnaudosiu visus savo gebėjimus.“

Kaip jau sakiau, susitelkite į teigiamus dalykus, kuriuos jau turite, o ne į neigiamus. Negalvokite: „Mano odos spalva tamsi, o kita mergina – šviesi“, arba: „Esu žemas, o kiti – tokie aukšti.“ Neimkite taip lyginti, nes kai sprendimo nėra, atsiranda depresija. Geriau galvokite: „Aš turiu abi rankas, o tas kitas žmogus neturi. Turiu abi kojas, o tas kitas žmogus – ne. Galiu matyti, girdėti, jausti skonį ir kvapą. Kaip man pasisekė!“ Susitelkite į teigiamus palaiminimus, kuriuos turite savo gyvenime. Kas yra depresija? Tai tam tikra mąstysena.

Ar manote, kad nuo depresijos yra vaistų? Nuo depresijos vaistų nėra. Jei kas nors sako: „Duosiu tau vaistų ir depresija praeis“, tai jie jus tik kvailina. Jie duoda jums cheminių medžiagų kūnui ir jaučiatės sujaudinti, manote, kad depresija praėjo. Ką daro šių laikų jaunimas? Jie geria vaistus ir visokiausius gėrimus, kad bent akimirkai išsivaduotų iš savo sielvarto, jaustųsi taip, lyg viskas gerai, – tačiau kitą akimirką jie vėl puola į depresiją. Tik tada, kai imsite telkti dėmesį į savo tikrąją dieviškąją prigimtį ir į visus palaiminimus, kuriuos jau turite ir kurių daugelis kitų žmonių neturi, daugiau nebeliūdėsite. Tad susitelkite į teigiamus dalykus, kuriuos jau turite, ir nelyginkite. Tai jums padės. Jei turite lyginti, palyginkite save su tais, kurie neturi tiek daug, kiek turite jūs, ir padėkokite Dievui ir visiems kitiems už tai, ką turite.

Kai buvome Honkonge, vaikinas papasakojo, kad visi jo draugai susirinko ir šventė praėjusius metus dėkodami. Ką jie darė? Kas kartą, kai susitikdavo, jie kalbėdavo apie dalykus, kuriuos turi ir už kuriuos yra dėkingi, todėl jie pasijausdavo daug geriau – tapdavo daug laimingesni ir už viską dėkingi. Taip turėtumėte galvoti visą laiką. Atsikelkite kas rytą ir padėkokite Dievui: „O, Dieve! Tu patikėjai man dar vieną dieną. Kaip man pasisekė! Vis dar pasitiki manimi, kad šiandien aš galiu kam nors būti naudingas. Koks aš dėkingas! Ačiū Tau, Dieve, ačiū Tau, Dieve, ačiū Tau, Dieve!“ Paskui visą dieną gyvenkite taip, kaip Dievui patiktų. Kai vakare eisite miegoti, vėl pasikalbėkite su Dievu ir Jam pasakykite: „Viešpatie, esu Tau labai dėkingas už tai, kad šiandien suteikei man tiek daug valandų gyventi taip, kaip Tu norėtum, kad gyvenčiau. Dabar aš vėl einu miegoti. Viską, ką šiandien padariau, aukoju prie Tavo pėdų. Jei manai, kad aš esu vertas tarnauti Tau ir rytoj, suteik man dar vieną dieną. Padedu galvą ant Tavo kelių ir einu miegoti.“

Jei išsiugdysite tokį dėkingumą, tai savo gyvenime niekuomet nepatirsite jokios depresijos ar negatyvumo. Tai skirta visiems, ypač šiose šalyse, net ir Indijoje, nes joje tiek daug jaunų žmonių kenčia nuo depresijos, ir dėl to jie atrodo kaip vaikštantys numirėliai. Tuomet jie imasi neteisingais būdais spręsti savo problemas, geria įvairiausius vaistus ir gėrimus, kurie jų problemų neišsprendžia. Teisingas būdas jas išspręsti – tai būti dėkingiems ir susitelkti į tai, kas teigiama, – į dieviškumą, kuriuo esate. Tuomet tapsite laimingi, taip pat ir visus, kurie aplink jus, padarysite laimingais. Aš aiškinu išsamiai, kad tai padėtų visiems ir visur.

Satsangas Romoje, Italijoje, 2018 m. balandžio 9 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Italijoje 2018 m. balandžio mėn., p. 13–15

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s

Klausimas: (Klausia mokinys) Svami, ką turime daryti, kad mūsų širdys taptų tyros?

Svamis: Tyrumas jau yra širdyje. Kaip ryžio grūdą gaubia lukštas, taip ir tyrumą gaubia netyrumo lukštas. Kad ga­lėtumėte valgyti ryžių grūdus, pirmiausia turite nuo jų pašalinti lukštus. Jei norite suvalgyti bananą, pirmiau­sia turite nulupti jo žievę. Jei norite suvalgyti apelsiną, turite nulupti apelsino žievę. Širdis visada tyra, bet už­dengta troškimų. Dėl troškimų širdis praranda tyrumą. Kokių troškimų? Kaip apelsiną dengia karti žievė, taip jūsų širdį dengia savanaudiški troškimai – jie širdį užteršia. Todėl tyrumas nepasiekiamas. Pašalinę savanaudiškus troškimus, iš­kart patirsite savo širdies tyrumą.

Taigi, kai kitą kartą melsitės Viešpačiui Ganešai, nesakykite Jam: „Ganeša, tegu mano matematikos egzamino įvertinimas būna labai aukštas.“ Turite prašyti: „Tegu mūsų visų matematikos egzamino įvertinimai būna labai aukšti!“

Kiek balų turi iš matematikos?

Mokinys: 99.

Svamis: 99! (Plojimai) Kai galvojate apie kiekvie­no gerovę – tai tyrumas. Kai galvojate tik apie savo ge­rovę – netyrumas.

Satsangas Kodaikanale, 2014 m. gegužės 16 d.
„Šri Satja Sai uvača“, 1 tomas, 74–75 p.

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s

Klausimas: Kai žmonės liūdi, ką jiems pasakyti, kad padarytume juos laimingus?

Svamis: „Tai irgi praeis.“ Turėtumėte žmonėms sakyti tą patį net ir tada, kai jie laimingi. „Tai irgi praeis.“ Viskas praeis. Laimė ir liūdesys ateina ir praeina. Malonumas – tai tarpas tarp dviejų skausmų. Jei ateina skausmas, po jo turės ateiti malonumas. Iš tiesų, kai žmonės liūdi, Aš ateinu ir jiems sakau: „Jūs turėtumėte būti labai laimingi, kad sielvartaujate, nes tai reiškia, kad ateis malonumas.“ Jei kas nors patiria malonumą, Aš jam sakau: „Geriau jau būk atsargus, nes ateis skausmas!“ Tai sukasi ratu.

Satsangas Santa Rozoje, Kalifornijoje, 2017.06.21
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Šiaurės kalifornijoje, JAV, 2017 m. birželio mėn., p.114 (anglų k.)

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s

Klausimas: Svami, ar tarnavimas gyvūnams laikomas seva?

Svamis: Tarnavimas gyvūnams yra seva. Bet kam nesavanaudiškai tarnauti yra seva – nėra jokio skirtumo. Gyvūnai irgi yra visos Kūrinijos dalis ir tokie pat dieviški, kaip ir jūs. Taigi tarnavimas bet kam yra seva. Iš tiesų seva gyvūnams yra puiki tarnystė. Vargšai padarėliai net neturi tokių gebėjimų, kokius turite jūs ­– jie negali kalbėti ar save išreikšti. Kai jiems skauda, jie negali net jums pasakyti. Tarnavimas gyvūnams yra didi seva.

Svamiui gyvūnai yra labai brangūs, nes jie yra tokie tyri, tokie mieli ir tokie patenkinti savo gyvenimu. Jie visai nėra godūs. Net liūtas, jei jau paėdė, tą pačią dieną kito gyvūno nežudys – jis apie maistą galvos tik kitą dieną. Patys nuožmiausi taip pat yra mieli ir patenkinti savo gyvenimu. Žmogus yra vienintelis gyvūnas, kuris niekada nebūna nepatenkintas tuo, ką turi.

Svarbu, kad darytumėte sevą gyvūnams. Jei tai darydami jaučiate pasitenkinimą, tada būtinai tai darykite!

Satsangas Kvala Lumpure, 2017.08.11
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Malaizijoje 2017 m. rugpjūčio mėn., p. 28–29 (anglų k.)

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s

Visa Kūrinija kilo iš meilės.
Galiausiai visa Kūrinija vėl įsilies į meilę.
Kai žiūrime į šią Kūriniją, mes matome tik meilę.
Nėra vietos, kur meilė neegzistuotų.
Tai yra tyros meilės principas.
(Telugų eilės)

Brangūs Meilės įsikūnijimai!

Pats nuostabiausias jausmas šiame pasaulyje – tai būti mylimam ir mylėti. Kai žmogus myli ir yra mylimas, tą akimirką jis jaučiasi dieviškai. Tos meilės nereikėtų painioti su žemiškais jausmais, linkusiais į prieraišas ir lūkesčius. Dieviška meilė yra ta, kuri neturi jokių lūkesčių, jokių troškimų ir jokių prieraišų. Kai žmogus patiria tokią meilę, kuri nieko netrokšta, tada jis iš tikrųjų patiria Dievą. „Prema joga“ reiškia „meilė, kuri suvienija jus su Dievu“. Meilė, kuri jus padaro viena su Dievu, – tai meilė, kurią turėtumėte puoselėti.

Galite tuo tikėti arba ne, bet Mano pareiga jums tai pasakyti, tad taip ir padarysiu. Pasaulis, kurį matote, nėra viskas, kas egzistuoja – yra daug daugiau, nei galite pamatyti tik savo akimis. Iš tiesų tai, ką matote savo akimis, yra tik iliuzija! Iš tikrųjų anapus viso šito egzistuoja daug daugiau.

Kai šį rytą čia atėjome skambant toms nuostabioms maldoms ir dainoms, Aš mačiau ne tik jus, sėdinčius po tentu, bet ir šimtus būtybių, susirinkusių aplinkui. Vienos nusileido iš dangaus, kitos iškilo iš žemės, o dar kitos suplaukė iš visų pusių – jų buvo tūkstančių tūkstančiai. O tada atėjo Kaja! (Plojimai)

Nuotraukoje ant sienos – Kaja Giunata, neseniai miręs ilgametis ir atsidavęs Sai sekėjas,
Svamio nurodymu Turkijoje įkūręs Nesavanaudiškos tarnystės fondą ir statęs ašramą.

Aš jo paklausiau: „Iš kur tu atėjai?“

Jis atsakė: „Iš ten pat, iš kur atėjai ir Tu.“

Prieš palikdamas kūną Kaja patyrė fizinių kančių, skausmų, kurių būna sulaukus tokio amžiaus. Visi norėjo, kad jis dar gyventų. Jie išbandė visokiausių gydymo būdų, darė viską, kas įmanoma, kad tik jis gyventų. Tačiau širdies gilumoje jis vis meldė: „Svami, prašau, pasiimk mane; prašau, išlaisvink mane iš šitų pančių!“

Aš atėjau ir jo paklausiau: „Kaja, jei paliksi šią kają – tai reiškia „kūną“, – tai kaip ketini vėl apsilankyti šioje vietoje?“

Jis nusišypsojo ir pasakė: „Svami, ši kaja yra maja – šis kūnas yra iliuzija. Kaip Tu atėjai į inauguraciją, taip ir aš ateisiu tuo pačiu būdu!“

Šiandien jis atėjo tuo pačiu būdu. (Plojimai)

Iš Dieviškosios kalbos Sajalare, Turkijoje 2019 m. liepos 8 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Turkijoje 2019 m. liepos mėn., p. 12–13 (anglų k.)

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s

Klausimas: Brangus Svami, jaučiu, kad nepakankamai tobulėju viduje. Jaučiu, kad tai vyksta labai lėtai. Norėčiau sužinoti, kaip galėčiau tinkamai padėti vystytis mano bendruomenei. Aš esu netobulas, tad prašau man padėti. Ką galėčiau padaryti? Kaip galėčiau visiškai pasikliauti Dievu? Kaip paruošti savo širdį tam, kas vyksta Tobulinimo centre Čihuahua?

Svamis: Jei nebūtų Dievo, tu negalėtum sugalvoti kitos minties. Jei nebūtų Dievo, negalėtum priversti plakti savo širdies. Jei nebūtų Dievo, nepriverstum savo akių matyti. Visa tai vyksta, nes viduje yra Dievas, tad kaip gali nepasikliauti Dievu? Tu jau priklausai nuo Dievo, todėl ir esi gyvas. Neįsivaizduok, kad turi priklausyti nuo Dievo, nes jau nuo Jo priklausai. Be Jo negalėtum nieko padaryti. Tavo dvasinė pažanga ir jos tempas yra tik tavo vaizduotė. Jei šį įsivaizdavimą pamirši, jį paliksi, tada šiek tiek nurimsi.

Kiek tai susiję su Čihuahua centru, dirbk su jaunimu, vadovauk jiems remdamasis savo gyvenimo patirtimi. Dabar tu žinai, kas gyvenime svarbu, o kas nesvarbu, į ką atkreipti dėmesį, o ką ignoruoti. Turėdamas gyvenimo patirties padėk kitiems jaunuoliams suprasti, kad nereikia kišti rankų į ugnį norint sužinoti, jog ugnis degina. Jie gali mokytis iš tavo patirties ir iš to pasisemti naudos. Daryk tai, nes tai bus gera tarnystė.

Satsangas Meksike, 2017.10.15
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Meksikoje 2017 m. spalio mėn., p. 18–19 (anglų k.)

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s

Klausimas: Man sunku susikoncentruoti. Ką turėčiau daryti?

Svamis: Pirmiausia, tavo kūnas turi būti ramus. Matai, jei visą laiką lakstysi, negalėsi susikoncentruoti. Protas yra tarsi vanduo, o kūnas – tarsi indas. Jei indas juda, vanduo irgi judės, argi ne? Tada atspindžio vandenyje nematysi. Nuramink savo kūną. Kurį laiką pasėdėk vienoje vietoje. Nurimk, nelakiok visur. Tada pamažu protas nurims ir tavo koncentracija pagerės.

Satsangas Londone, 2018.03.31
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Jungtinėje Karalystėje
2018 m. kovo mėn.
, p. 52 (anglų k.)

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s

Klausimas: (Paklausė vaikas) Kodėl aš toks?

Svamis: Dievas tave sukūrė tokiu. Apelsinas skiriasi nuo obuolio, o obuolys skiriasi nuo banano. Visus skirtingus vaisius sukūrė Dievas. Kai kurie šiek tiek kartūs, kai kurie per daug saldūs, o kai kurie yra kaip tik – bet visi yra unikalūs ir kiekvienas yra ypatingas. Tu irgi esi ypatingas, taip pat ir unikalus. Neliūdėk dėl to! Galvok taip: „Mane sukūrė Dievas, todėl aš irgi esu ypatingas.“

Vaikas: Ačiū!

Satsangas Paryžiuje, 2018.04.02
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Prancūzijoje 2018 m. balandžio mėn., p. 17

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s

Klausimas: (Klausia jaunuolis) Kaip mylėti savo tėvus besąlygiškai? Kartais jie supyksta, o tada ir mes susinerviname. Kaip mums juos mylėti ir dėl jų pykčio nė kiek nenusiminti? Kaip mums priimti jų žodžius taip, kaip nori Tu?

Svamis: Jei kada nors galėtum patirti tą skausmą, kurį tavo motina iškentėjo devynis mėnesius nešiodama tave įsčiose ir paskui gimdydama, tu niekada ant jos nepyktum. Jei žinotum, kiek tėvas aukojosi, kad tave užaugintų, pirmiausiai tenkindamas ne savo, o tavo poreikius, tu niekada nepyktum ir ant tėvo. Vis dėlto motinos ir tėvo pareiga – vesti tave link Dievo. Kol jie tą pareigą atlieka, turi jiems paklusti. Jei jie savo pareigos nevykdo, turi švelniai juos pataisyti – ne pykdamas, siautėdamas po namus ir trankydamas durimis, ne ant jų šaukdamas ar skųsdamasis dėl jų kitiems – tai ne tas kelias. Turi su meile pulti jiems į kojas ir sakyti: „Mama! Tėti! Širdyje jaučiu, kad esu per jaunas su jumis ginčytis. Jūs turite daugiau patirties, bet kadangi mano širdis taip sako, tai ką turėčiau daryti? Turite man patarti.“ Jei kreipsiesi į juos iš tyros meilės, tikėsi ar ne, tai sukels transformaciją. Iš tikrųjų motina ir tėvas aukoja savo norus dėl vaikų, ir jie tai padarys, jei kreipsiesi į juos su meile.

Individą galima paaukoti dėl šeimos,
šeimą galima paaukoti dėl visuomenės,
visuomenę galima paaukoti dėl tautos,
tautą galima paaukoti dėl pasaulio,
o pasaulį galima paaukoti dėl Dievo.

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s