Klausimas: Svami, nors stengiamės būti nesavanaudžiai, visada patiriame išbandymų. Labai stengiamės nekreipti dėmesio į situacijas, kurios mūsų neveda prie Dievo, ir manome, kad šitaip atsiduodame. Tačiau kaip atskirti, kada situaciją ignoruojame, o kada iš tiesų atsiduodame?

Sadguru Šri Madhusudanas Sai: Kai nesate prie ko nors prisirišę ir tai ignoruojate, vadinasi, jūs atsiduodate. Kai esate prie to prisirišę ir bijote, jog tai gali sukelti jums skausmą, todėl tai ignoruojate, tuomet jūs nesate atsidavę. Kad ir koks būtų rezultatas, geras ar blogas, turite jį priimti arba ignoruoti ir būti neprisirišę. Tarkime, jei už tam tikrą dalyką jums pasiūlyčiau milijoną dolerių, ar į tai nekreiptumėte dėmesio? Jei jums to reikia, jūs to neignoruosite ir sakysite: „Aš gavau iš Dievo žinią, kad turiu tai priimti.“ O jei, tarkime, turėtumėte progą paaukoti milijoną dolerių kilnesniam reikalui, tuomet sakytumėte: „Ne, ne, aš turiu svarbesnių pareigų. Dievas nori, kad daryčiau tą ir aną, tai kaip aš galiu daryti dar ir šitą? Aš tai ignoruosiu ir atsisakysiu.“ Tai nėra tikrasis atsidavimas, nes esate prie kažko prisirišę, bijote, nenorite su tuo turėti reikalų, todėl tai ignoruojate. Tai jūsų ego. Jei sugebate su tuo susidoroti, tačiau paleidžiate, tuomet tai yra atsidavimas. Kiekvieno sąžinė žino, ką reiškia ignoruoti ir ką reiškia atsiduoti. Kartais jaučiatės bejėgiai, kad negalite ko nors padaryti, ir tai vadinate atsidavimu. Vien dėl to, kad taip pavadinsite, atsidavimu tai netaps.

Tiesa ta, kad kai esate bejėgiai ir nieko negalite padaryti, jūs tą pavadinate atsidavimu Dievui – tai neteisinga. O jei situaciją visiškai kontroliuojate ir turite galimybę rinktis, tačiau leidžiate, kad viskas vyktų taip, kaip turi vykti, – tuomet tai yra atsidavimas. Bejėgiškumas – tai ne atsidavimas. Sakome, kad Draupadė atsidavė, tačiau tiesa ta, kad tai buvo bejėgiškumas. Jei tai būtų buvęs atsidavimas, tai atėjusi į rūmus ir supratusi, kas vyksta, ji tą pačią akimirką būtų šaukusis Krišnos: „Krišna, tik Tu vienas gali man padėti, šitie žmonės man niekuo padėti negali.“ Tačiau Krišna nebuvo pirmasis jos pasirinkimas. Ji didžiavosi esanti karaliene, todėl šaukėsi savo vyrų. Ji didžiavosi esanti Kuru vanśos (dinastijos) marti, todėl šaukėsi vyresniųjų. Galiausiai supratusi, kad niekas jai nepadeda, ji vis dėlto manė, kad gali apsisaugoti pati, nes irgi buvo kṣatriya (priklausė karių kastai), bet to padaryti nesugebėjo. Tik tada ji paprašė Krišnos pagalbos. Tai bejėgiškumas.

Taigi, jei pripažįstate: „Aš taip darau, nes esu bejėgis, nenoriu su tuo susidurti, noriu to išvengti“ – tuomet tai nėra atsidavimas. Kai norite, kai galite su tuo susidoroti, kai gebate tai priimti ir padaryti tai, ką reikia, tačiau leidžiate, kad viskas vyktų taip, kaip ir turi vyksta, – tuomet tai yra atsidavimas. Visi žinome, kuo šie du požiūriai skiriasi. Tiesiog pasiklauskite savęs, savo viduje, ir jums atsakys – jei jaučiate nerimą, žinokite, kad tai yra ignoravimas. Kai jaučiate palengvėjimą, žinokite, kad tai yra atsidavimas. Viduje kilęs nerimas jums sako, kad elgiatės neteisingai.

Sadguru Šri Madhusudano Sai atsakymai į jaunimo klausimus
2022 m. balandžio 16 d. Singapūras >>

Klausimas: Kaip dirbti kaip Sai? Atrodo, kad tai didžiulis iššūkis! Reikia visiško nesavanaudiškumo ir tyros atjautos. Kokiais mažais žingsneliais galėtume pamažu tai pasiekti?

Sadguru Šri Madhusudanas Sai: Tai labai juokinga, nes iš tiesų tai nėra didelis iššūkis. Tai padaryti lengviausia. Būti tuo, kas iš tikrųjų esi, yra lengviausia, o apsimesti tuo, kuo nesi, – sudėtinga. Manau, kad jūs visą laiką apsimetinėjate kažkuo kitu. Iš tikrųjų tai yra sunku, ir aš tai suprantu. Turiu jums tai pasakyti iš savo patirties. Tą akimirką, kai norite gyventi kaip Sai, jūs tiesiog atsisakote visų savo troškimų, prisirišimų ir visų asmeninių idėjų. Jūs tampate labai lengvi ir kartu pilni. Ir tada, jei pasitikrinsite, ko tapę tokiais nepasiekėte, pamatysite, kad viskas pasiekta. Kaip jau sakiau, per jus pradeda veikti Dievas. Taigi sau priminkite tą naudą, kurią gausite tapę „tuo“. Tai paskatins jus šiek tiek pasistengti. Gyvenimas pasidaro labai lengvas. Kad ir kokie dideli būtų projektai, aš dėl jų nesijaudinu. Nerimauju tik dėl to, dėl ko man reikia nerimauti dabar. Kitą akimirką aš dėl to nebesijaudinu. Jei viskas pavyks – bus puiku, jei ne – vis tiek viskas yra gerai. Ir vienu, ir kitu atveju toliau darysime tai, ką reikia. Todėl įdėkite savo pastangų. Šis kelias tapti Sai – tai nuolat sau priminti, kiek nedaug galite ką nors kontroliuoti. Visa tai yra Dieviškoji valia. Jūs stojate skersai kelio Dieviškajai valiai, jūsų protas kišasi ir tai valiai trukdo. O jūsų gyvenimas juk galėtų būti labai lengvas. Tad pasakykite sau apie naudą, kurią gaunate gyvendami kaip Sai. Sai reiškia jūsų tikrąją Savastį.

Priminkite sau apie naudą ir tikriausiai jūsų protas bus paskatintas įdėti pastangų. Atsikratykite nepageidaujamų norų. Pirmiausia atsisakykite radžasinių troškimų. Jūs norite gerai atrodyti, gerai rengtis, turėti gerą namą, automobilį – viskas gerai, tačiau nubrėžkite ribas. Jei nenubrėšite ribų, ratas vis plėsis ir taps panašus į judantį taikinį, į kurį niekada negalėsite pataikyti. Tad nubrėžkite ribas: „Štai kur man turėtų būti patogu; šie du kambariai yra pakankamai geri mano šeimai, man nereikia aštuonių kambarių; šie du automobiliai yra pakankamai geri visai šeimai, aš nesinaudoju visais šešiais garaže išrikiuotais automobiliais; mano banko sąskaitoje yra pakankamai daug pinigų, man nereikia jų kaupti daugiau, o jei dirbsiu iki kito mėnesio, vėl užsidirbsiu; taigi, tegul dalis mano turtų bus skirta tam, kas neštų naudą kitiems.“ Taip pradėsite ruoštis. Pamatysite, kad jūsų iždas niekada nebus tuščias, nes Dievas mėgsta pripildyti iždą tų, kurie malšina kitų troškulį. Šalia manęs matysite tokius žmones – jie neturi jokių turtų, jokių pinigų, bet per juos nudirbama daugybė darbų, per jų rankas praeina tiek daug pinigų, daugybės žmonių gyvenimai pagerėja – nes jie tiesiog leido, kad taip būtų. Šiame procese jais pačiais irgi pasirūpinama.

Pateiksiu pavyzdį. Aš daugiau nebesirūpinu dėl savo maisto, drabužių, gyvenamosios vietos ir žmonių, kurie manimi rūpintųsi, bet dabar visais mano poreikiais pasirūpinta daug geriau. Jei norėsiu nusipirkti 5000 rupijų vertės marškinius, aš 5000 kartų pagalvosiu. Dabar aš negalvoju. Viskas, ką gaunu, yra mano. Aš negalvoju: „O, šitie žmonės tai davė“ ir neišsiugdau ego ar kaltės jausmo. Aš net nemanau, kad turėčiau nepriimti daiktų iš kitų – tokia mintis neegzistuoja. Taip pat neturiu ir jokių reikalavimų, kad priimsiu tik šitai – ir viena, ir kita išnyko. Gyvenimas toks lengvas, toks ramus, toks palaimingas. Aš tiesiog atlieku savo pareigą. To noriu, to nenoriu – rāga, dveṣa (prieraiša, neapykanta) – šie abu dalykai man neegzistuoja. Viskas ateina kaip Dieviškoji valia, ir viskas, ko yra per daug, nėra mano. Štai ką sako mūsų šventraščiai – tai, ko tau per daug, yra ne tavo. Jei jums ko nors nereikia, tai nėra jūsų. Net jei tai yra jūsų vardu, tai nėra jūsų – turite visada tai atsiminti! Jei tuo vadovausitės, niekada neliksite tuščiomis.

Pagaliau jums reikia tik lovos, į kurią galėtumėte sugrįžti ir ramiai išsimiegoti. Visas namas jūsų neužmigdys. Nei didelis miegamasis, nei pati jaukiausia lova užmigti nepadės – padės tik švari sąžinė. Švari sąžinė yra būtent tai, ko pritrūksta, kai bandote ką nors daryti mėgdžiodami kitus. Mums užtenka švarios sąžinės, nieko daugiau. Jei suvoksite tokio gyvenimo potencialą, jo galią ir grožį, jo į nieką nekeisite. Jei manęs paklaustumėte, ar imčiausi darbo, už kurį mokėtų milijardą dolerių, – aš to nesiimčiau. Jei gundysite mane kuo nors iš šio pasaulio – nesutiksiu. Aš žinau, kaip vertinga tai, ką turiu, ir to neiškeisčiau į nieką pasaulyje. Štai kodėl, kai kažkas Motinos Teresės paklausė: „Kaip tu galėjai prausti tą pūvantį raupsuotąjį? Aš to nedaryčiau ir už milijardą dolerių“, ji atsakė: „Aš irgi to nedaryčiau. Aš tai darau dėl Jėzaus. Aš tai darau ne už milijardą dolerių.“ Taip jūs išmoksite pažinti, kas gyvenime yra vertinga, ir to neiškeisite į nieką kitą. Tad tai prisiminkite ir taip lavinkite savo protą bei nuolat skatinkite jį tapti nesavanaudišku.

Sadguru Šri Madhusudano Sai atsakymai į jaunimo klausimus
2022 m. balandžio 16 d. Singapūras >>

Klausimas: Kodėl pamiršome, kad esame Dievas? Kodėl taip sunku tai suvokti, nors mūsų prigimtinė teisė ir yra suvokti Dievą?

Sadguru Šri Madhusudanas Sai: Tiesa ta, kad mes niekada nepamiršome, jog esame Dievas. Mes visada žinome, kad esame Dievas, todėl esame aukščiau visko, kas žemiška. Tačiau šį žinojimą užgožia kažkas kita, ką mes vadiname upadhiais. Mus dengia iliuzinis apvalkalas, kuris mus rodo kaip kažką kitą, o tas apvalkalas – tai mūsų kūnas. Kai tik siela patenka į kūną, jos tapatybė pasikeičia. Ji susitapatina su kūnu, su vardu ir pavidalu, o tai aptemdo regėjimą. Todėl, norėdami suvokti tiesą, turime atsikratyti kūno sąmonės – šis procesas ir yra dvasingumas. Kai gimstate, nutinka štai kas – žmonės jus sutapatina su vardu ir pavidalu. Tačiau Madalasa savo vaikams dainuodavo priešingai: „Tu esi sudhosi (tyras), budhosi (nušvitęs), nirandžanosi (nepriekaištingas); tu nesi šis kūnas, tu esi Dievas“, ir jos vaikai užaugę tapo džnaninais. Deja, pasaulyje dauguma žmonių yra adžnaniai (neišmanėliai), tad kai pas juos patenkate, jie moko adžnanos. Todėl turite iš to išsivaduoti įveikdami kūno sąmonę ir būdami satsange – turite bendrauti su gerais žmonėmis ir išsiugdyti tvirtą įsitikinimą, kad jūsų kūnas tėra išorinis apvalkalas arba danga, o vidinis gyventojas yra Dievas. Turite milijoną kartų sau tai priminti. Kai kvėpuojate, jums visą laiką tai ir sakoma: „Soham, Soham“ – aš esu Tai, aš esu Tai. Atkreipkite į tai dėmesį! Tai darbas, kurį reikia padaryti.

Sadguru Šri Madhusudano Sai atsakymai į jaunimo klausimus
2022 m. balandžio 16 d. Singapūras >>

Klausimas: Svamis, kaip nuolat galvoti apie gerus dalykus, ypač po ilgos darbo dienos? Kai kurie iš mūsų mieliau įsijungia „YouTube“ ar „Netflix“, užuot klausęsi Dieviškųjų kalbų ar ko nors dvasingo. Kaip įveikti tą polinkį ir nesiblaškyti?

Sadguru Šri Madhusudanas Sai: Turite treniruoti protą ir priversti jį pamėgti gerus dalykus – kaip ir vaiką reikia kurį laiką mokyti pamėgti tam tikrą maistą, nes iš pradžių naujo skonio jis atsisako. Štai kodėl svarbi disciplina ir tvarkaraštis. Turite nuspręsti, kad grįžę iš darbo pirmas 20 minučių klausysitės ko nors dvasingo. Iš pradžių gali tekti prisiversti, bet po tam tikro laiko jums tai pradės patikti. Ir tada suvoksite: „O! Kaip švaistyčiau laiką, jei tiesiog žiūrėčiau tai, kas neturi jokios įtakos mano dvasiniam gyvenimui arba nepadės man jokioje situacijoje. Tai tik laiko švaistymas.“ Štai ką sako išminčius Narada: „Nešvaistykite šiame pasaulyje nė pusės akimirkos. Laikas toks brangus, kad jį reikia naudoti tik dvasiniam darbui.“ Mūsų protą reikia lavinti kaip vaiką, kuriam tam tikri dalykai iš pradžių nepatinka, bet reikia vis kartoti ir kartoti, protą vis įkalbinėti ir raginti skirti laiko kokiam nors dvasiniam dalykui. Tam iš pradžių gali padėti disciplinuota rutina. Nieko tokio, jei žiūrėdami Kaṭhopaniṣadą ir užmigsite. Net jei neišklausysite viso epizodo, vis tiek tai daryti yra geriau, nei prieš užmiegant žiūrėti ką nors kita, nes bent dalis Kaṭhopaniṣados minčių turėjo patekti į jūsų pasąmonę – tai geriau nei žiūrėti ką nors per „Netflix“, kas labai žemiška ir gali sutrikdyti jūsų ramybę. Taigi tam tikrą laiką treniruokitės. Norėdami gauti naudos ir augti, turite pasistengti.

Sadguru Šri Madhusudano Sai atsakymai į jaunimo klausimus
2022 m. balandžio 16 d. Singapūras >>

Klausimas: Per pandemiją darbo grafikai tapo labai nepastovūs, ypač tokiuose darbuose, kaip apsauga, sveikatos priežiūra ar pan. Kaip, atliekant dvasines praktikas, laikytis satvinio, radžasinio ir tamasinio laiko, kaip patariama kalbų serijoje „Įvaldykite protą“ ir Kaṭhopaniṣadoje?

Sadguru Šri Madhusudanas Sai: Taip, suprantu, kad šiais chaotiškais laikais visi negali laikytis šių nurodymų. Tačiau, kaip jau sakiau, laikas ir disciplina reikalingi tam, kad turėtumėte tam tikrą rutiną ir įsipareigotumėte šių praktikų laikytis. Tačiau tiesa ta, kad bet kada, kai tik turite satvinių minčių, tai ir yra satvinis laikas – bet kurį laiką galima paversti satviniu. Per Šivaratri visą naktį sėdime ir giedame bhadžanas. Iš tiesų tai tamasinis laikas. Bet jis tampa satviniu dėl to, ką tuo metu galvojate, sakote ar darote. Taigi, kodėl pradiniame etape tam tikra disciplina yra svarbi? Ji svarbi todėl, kad tas laikas yra pats palankiausias tam tikros rūšies darbui atlikti. Tačiau kai darbo grafikas toks nepastovus, bet kurį laiką galima paversti satviniu, nes bet kuriuo metu galite galvoti apie Dievą, o kai tik galvojate apie Dievą, tas laikas tampa satviniu. Taigi, kai tarp visų savo veiklų ir tvarkaraščių rasite laiko, pasistenkite jį skirti Dievui. Aš jums nuolat kartoju – jei negalite daug nuveikti, tai kiekvieną darbo valandą skirkite nors minutę laiko pasėdėti ramiame kampelyje arba tiesiog pasivaikščioti ir galvoti apie Dievą arba apie gerus dalykus, o grįžę darbą tęskite. Net jei dalyvaujate dideliame susirinkime, jums reikia pertraukėlės, kad galėtumėte pasinaudoti tualetu, atsigerti vandens ar išgerti kavos – tad galite tiesiog atsistoti ir išeiti. Tas vieną ar dvi minutes galvokite apie Dievą, užuot galvoję apie susirinkimą. Taip galite pasistengti visas tas trumpas satvinio laiko minutes skirti mintims apie Dievą. Laiko disciplina yra svarbi, ji yra gera, bet jei tokios rutinos laikytis jums neįmanoma, tuomet galite bet kada galvoti apie Dievą bei gerus dalykus ir nuolat sau priminti, kad reikia tai daryti.

Sadguru Šri Madhusudano Sai atsakymai į jaunimo klausimus
2022 m. balandžio 16 d. Singapūras >>

Klausimas: Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus potencialas yra begalinis ir neribotas, kaip pasiekti savo potencialo viršūnę, kad mums sektųsi viskas, ką darome?

Sadguru Šri Madhusudanas Sai: Žmogiškasis potencialas išnaudojamas visiškai, kai jį nukreipiate į Dievą. Tuomet jūsų potencialas tampa begalinis, nes dabar per jus veikia Dievas. Ar tai reiškia, kad Dievas skraidins lėktuvą, nes aš esu pilotas? – Taip, skraidins. Nori pasakyti, kad Dievas mokys mano mokinį, nes aš esu mokytojas? – Taip, Jis tai darys. Nori pasakyti, kad Dievas atliks operacijas mano operacinėje? – Taip, Jis tai padarys, nes jūs leidote Dievui tai perimti ir daryti. Jūs būsite geresnis chirurgas, geresnis gydytojas, geresnis vairuotojas, geresnis mokytojas, geresnis kalbėtojas, šokėjas... ir t. t. Imkitės bet ko ir leiskite Dievui veikti per jus – taip jūs atliksite nuostabų darbą. Tokia yra vidinė prasmė. Mūsų darbe taip pat – dauguma žmonių nėra susidūrę su tokio pobūdžio darbais ir neįsivaizduoja, kaip tai daroma. Tačiau jie tiesiog dirba – daugumai darbų atlikti jie neturi techninės kvalifikacijos, tačiau sugeba pasiekti puikių dalykų, kurių didžiulės organizacijos su visais savo žmogiškaisiais ištekliais ir įgūdžiais padaryti negali. Taip yra todėl, kad šie žmonės tiesiog leido Dievui veikti per juos ir tapo paprastais instrumentais, atsidavusiais į Dievo rankas.

Pažvelkite į tai, kas jau pasiekta – kitaip žmogui to padaryti būtų neįmanoma! Štai kodėl žmonės ateina, pamato ir sako, kad visa tai – Dievo darbas. Aš atsakau: „Taip“, Dievas veikia per įvairius pavidalus. Kai atsiduosite Dievo valiai, galėsite pasiekti didžių dalykų. Kokį potencialą turi mūsų studentai, kurie ką tik įgijo išsilavinimą ir baigė mokslus? Jie tik išmoko šią vieną gudrybę – atsiduoti. Turite leisti viską daryti Dievui – jūs vis tiek tą darysite, jūsų rankos judės, jūsų burna kalbės, bet šaltinis bus kitas – tai ateis iš kažkur kitur. Štai kodėl jūsų potencialas tampa begalinis. Štai kodėl Svamis Vivekananda sakė: „Jūs esate potencialiai Dieviški.“ Visi žmonės yra potencialiai Dieviški, tačiau, norėdami suvokti šį potencialą, turite leisti savo žmogiškumui pasitraukti ir leisti Dievui viską perimti bei pasireikšti. Tai yra dvasinis procesas. Dvasingam žmogui seksis ir pasaulyje. Žmogui, kuriam pasaulietiškuose reikaluose sekasi, dvasingume gali nesisekti. Tačiau tam, kuriam dvasingume sekasi, tikrai gerai seksis ir pasaulyje, kaip Džanakai Maharadžai. Tai yra raktas. Taigi dvasingumas yra pats praktiškiausias ir naudingiausias dalykas. 

Sadguru Šri Madhusudano Sai atsakymai į jaunimo klausimus
2022 m. balandžio 16 d. Singapūras >>

Klausimas: Kaip gyvenime visada ir visur išlaikyti pusiausvyrą. Daugelis jaunuolių dirba iki vėlumos arba ilgai mokosi mokykloje. Kaip jiems būti sėkmingiems ir darbe, ir mokykloje, o paskui ir dvasinėje srityje?

Sadguru Šri Madhusudanas Sai: Būkite sąžiningi su savimi. Jūsų mintys, žodžiai ir darbai turi būti darnoje. Minčių, žodžių ir darbų darna yra raktas į sėkmę ir asmeniniame, ir profesiniame gyvenime. Jei vienaip sakote, o kitaip darote, vadinasi, nesate darnoje, ir jums nesiseks. Pirmiausia turėtumėte suderinti savo mintis, žodžius ir darbus tiek asmeninėje, tiek profesinėje srityje. Jei dirbate tokiame darbe, kuris, jūsų manymu, neleidžia užtikrinti tokios darnos, būtinai iš to darbo išeikite. Kam kentėti ir versti kentėti kitus? Kas jums gyvenime yra svarbu? Turite savęs paklausti: „Ar man svarbus Dievas, ar darbas?“ Minčių, žodžių ir darbų darna yra bet kokios sėkmės raktas. Kodėl mums taip sekasi ir tarnystėje, ir dvasingume? Nes mums visiškai aišku – mūsų mintys, žodžiai ir veiksmai yra visiškai suderinti. Mes tai darome ne apsimestinai, ne tam, kad kam nors padarytume įspūdį. Mes tai darome nesirūpindami, kaip tai padarysime. Mes tiesiog atsiduodame ir darome tai, kas šiuo metu yra teisinga – štai kodėl mums taip sekasi. Kiekvienas, kuris ateina ir su mumis susitinka, pasikalba su mumis, per penkias minutes tuo įsitikina, nes mums viskas aišku, mes dėl visko esame užtikrinti.

Tame, ką mes darome, nėra jokio apsimetinėjimo, apgaulės ar dirbtinumo. Tas pats principas tinka net ir šeimoje, asmeniniame, profesiniame, visuomeniniame ir dvasiniame gyvenime. Manasjekam vačasjekam karmanjekam (minčių, žodžių ir darbų vienybė) – jei visa tai bus, visur būsite laimingi ir sėkmingi. Jei tik turite dėl to daryti kompromisus – verčiau meskite darbą, palikite šeimą, atsisakykite bet ko, jei tai neleidžia jums būti darnoje su savimi.

Sadguru Šri Madhusudano Sai atsakymai į jaunimo klausimus
2022 m. balandžio 16 d. Singapūras >>

Klausimas: Jaunimas žino, jog esame čia tam, kad atidirbtume karmą. Ar santuoka sukelia karmą? Ar jaunuoliai turėtų tuoktis?

Sadguru Šri Madhusudanas Sai: Jei susirasite gerą žmoną, galite susituokti, nes santuoka yra neatsiejama Dievo sukurtos visuomenės dalis – taip veikia šis pasaulis. Mes sakome dharma, artha, kāma, mokṣa (teisingas elgesys, turtas, troškimas, išsilaisvinimas), o tai reiškia, kad per dharmą – teisingą gyvenimo būdą – reikia užsidirbti turtus, išpildyti savo teisingus troškimus ir galiausiai pasiekti mokṣą. Yra skirtingos āśramos (gyvenimo etapai) – brahmacarya, gṛhastha, vānaprastha, sannyāsa*, bet gṛhasthos etape svarbu pasirinkti tinkamą partnerį. Jei partneris netinkamas, jis tampa kliūtimi kelyje į mokṣą. Tad kaip pasirinkti partnerį – štai klausimas! Ar apskritai turėtumėte tuoktis, ar ne? Taip, susituokti galite, jei tai padės jums dvasiškai augti ir siekti gyvenimo tikslų. Kaip žinoti, ar tai tinkamas, ar netinkamas žmogus? Mūsų šventraščiuose yra astrologijos mokslas, kuriuo galime pasinaudoti. Moksliškai įrodyta, kad galima sužinoti, kaip dviem žmonėms seksis gyventi kartu, kaip susiklostys karma, atsižvelgiant į jų praeitį, į tai, po kokiomis žvaigždėmis jie gimė, taigi ir į tam tikras jų guṇas, arba savybes.

Norėdami padaryti įspūdį merginai, gal ir nuslopinsite savo guṇas, bet galiausiai jos vėl išlįs į paviršių. Staiga ji pasakys, kad po vedybų pasikeitėte, kad nesate tas, už kurio ji ištekėjo. Ir tai bus tiesa, nes, norėdamas susituokti, elgėtės kaip kažkas kitas. Tad geresnė partnerystė būna tada, kai jums nereikia apsimetinėti ir kitas žmogus priima jus tokį, koks esate. Panašiai ir kitas žmogus, siekdamas, kad tik jį priimtumėte, neturėtų apsimetinėti. Nes vėliau visos šios guṇos vėl iškils į paviršių ir būdami kartu jūs kankinsitės. Tad neapsimetinėkite, nesistenkite dirbtinai padaryti įspūdžio ir susituokti.

Jei susipažįstate su žmogumi, susitikite kelis kartus, susipažinkite su tėvais – nepamirškite, kad iš tiesų santuoka sudaroma tarp dviejų šeimų, o ne tik tarp dviejų žmonių. Abi šeimos turi jaustis gerai – atsižvelkite į tai. Esu tikras, kad jei melsitės Dievui, Jis parodys jums tinkamą žmogų. Ir, kaip jau sakiau, neapsimetinėkite, nebūkite „dirbtiniai“. Taip nutinka daugumoje šalių – ypač tai mačiau labai išsivysčiusiose šalyse, dabar tai vyksta net ir Indijoje. Tėvai visai nesikiša, vaikai patys susiranda vienas kitą – tai gerai, viskas tvarkoje, tame nėra nieko blogo. Bet kaip jie vienas kitą suranda? Stengdamiesi atrodyti fiziškai patrauklūs, darydami tai, kas kitam žmogui patinka, kad tik būtų priimti. Tačiau po dvejų ar trejų metų jie daugiau nebegali vaidinti. Jie tampa tokie, kokie yra, ir tuomet prasideda skyrybos.

Taigi, jei tikrai žinote, kas esate ir kas yra kitas žmogus, priimkite vienas kitą tokius, kokie abu esate, ir tuokitės sąmoningai. Taip santuokai būsite pasirengę ir žinosite, kaip joje gyventi. Dažniausiai žmonės vienas kitą apgaudinėja ir susituokia. Kitas būdas – pasitelkti astrologiją ir teisingas pranašystes. Rinkitės tikrą astrologą, o ne apsimetėlį. Nesinaudokite internetine astrologija. Susiraskite tokį žmogų, kuris tikrai išmintingas ir gali jums patarti. Paskutinė galimybė, kuria nenoriu, kad naudotumėtės dažnai, – galite klausti savo guru.

Ponas B. N. Narasimha Murtis: Į klausimą: „Kaip sužinoti, ar tai man tinkamas partneris?“ Sokratas atsakė: „Jei susirasi tinkamą partnerį, būsi laimingas. Priešingu atveju tapsi tokiu filosofu kaip aš.“

Sadguru Šri Madhusudanas Sai: Ne, yra ne taip. Anksčiau žmonės eidavo pas guru ir prašydavo patarimo. Net ir šiandien taip būna – buvau sutikęs tris šeimas, kuriose vaikinas arba mergina buvo susiradę partnerį ir norėjo manęs paklausti, ar gali tuoktis. Nors jie ir nebuvo Šri Satjos Sai Babos sekėjai, bet pajutęs, kad tai geri žmonės, kurie gali vienas iš kito mokytis ir augti, patariau jiems tuoktis. Aš vadovausiu tik tada, jei nuoširdžiai prašysite ir norėsite manęs klausyti.

Kartą vienas vaikinas man atkišo kvietimą į vestuves ir pasakė: „Prašau, palaimink mano santuoką, aš tuoksiuosi.“ Jei jis tą kvietimą paduoda per darśaną, ką turėčiau jam atsakyti? Ar galiu pasakyti „Ne“, perplėšti kvietimą ir jam pasakyti, kad nesituoktų, nes tai pavojinga ir jam netinka? Ką man daryti, jei kvietimas į vestuves atspausdintas ir viskas jau nuspręsta? Galiu tik pakelti ranką ir pasakyti: „Gerai, būk laimingas ir gyvenk gerai“, duoti akṣatų (šventųjų geltonųjų ryžių) ir tegu sau eina.

Po šešių mėnesių tas žmogus man rašo: „Aš atnešiau Tau kvietimą, prašiau Tavo palaiminimo, net savo vestuvių dieną ant scenos pakabinau Tavo nuotrauką. Jei žinojai, kad mums nieko nepavyks, tai galėjai kaip nors sustabdyti. Kodėl to nepadarei?“ O ką aš turėjau jam atsakyti? Jei būčiau viešai suplėšęs tą kvietimą ir pasakęs: „Nesituok“, jis vis tiek nebūtų manęs paklausęs. Jis būtų toliau daręs tai, ką norėjo; o dabar jis man sako: „Tu turėjai tada mane sustabdyti.“ Tiesa ta, kad jei būtų norėjęs manęs klausytis, būčiau jį tą pačią akimirką sustabdęs. Net ir čia yra daug šeimų, su kuriomis kartais būdavau reiklus, griežtas ar piktas, kai jos manęs neklausydavo arba blogai elgdavosi. Aš turėdavau juos sustabdyti.

Tuo metu jie galbūt manęs nemėgo, bet šiandien jie laimingi. Yra ir kitų šeimų, kurių negalėjau apsaugoti, nes man buvo nepatogu pasakyti jiems tiesą, kadangi jie nebuvo pasirengę jos išgirsti. Jei būčiau pasakęs, kad „tai nepavyks“, jie būtų su tuo nesutikę. Vėliau, kai jiems teko dėl to kentėti, jie kentėjo. Ką aš galiu padaryti?

Taigi, jei esate visiškai atsidavę guru, tuomet klauskite guru ir aklai sekite viskuo, ką jis pasako. Jei nesate jam atsidavę, tuomet išvis pas jį neikite. Nes kad ir ką jis pasakytų, jums tai nepatiks. Tokiu atveju eikite pas astrologą arba, kaip jau sakiau, geriausia praleisti praleiskite šiek tiek laiko su šeima, vienas su kitu ir neapsimetinėkite kažkuo kitu vien tam, kad susituoktumėte. Būkite tokie, kokie esate, ir jei žmonės vis tiek jus priims, tuomet pirmyn – tuokitės. Jūs esate geri vaikai; esu įsitikinęs, kad kam nors visada patiksite.

Sadguru Šri Madhusudano Sai atsakymai į jaunimo klausimus
2022 m. balandžio 16 d. Singapūras >>

_________

*Gyvenimo etapai (āśramos) Indijos kultūroje:
brahmačarjos ašrama – viengungio mokinio gyvenimo etapas;
grihasthos ašrama – šeimos žmogaus gyvenimo etapas;
vanaprasthos ašrama – etapas, kai laikas skiriamas dvasinėms praktikoms;
sanjasos ašrama – atsiskyrėlio gyvenimo etapas.

Klausimas: Kaip atsiduoti ir dėl nieko nesijaudinti? Kas atsitinka su tą dieną atliktais veiksmais ir tos dienos karma?

Sadguru Šri Madhusudanas Sai: Tai, ką praeityje jau padarėte, dabar kontroliuoti nebegalite, nes tai jau praėjo. Mes turime trijų rūšių karmas: viena yra praeities karma, kuri yra ir dar pasireikš šiame gyvenime; antra – dabarties karma, kurią patiriame gyvendami dabar; ir trečia – ateities karma, kurią už savo dabartinius veiksmus patirsime ateityje. Taigi, kai tampate Dievo sekėju, jums nutinka du dalykai: pirma, viskas, ką darote dabar, nebekurs karmos ir nesukels pasekmių. Kodėl? Nes viską aukojate Dievui. Taigi trečdaliu jūsų karmos, taip sakant, yra pasirūpinta, nes nuo šiol jūs bent jau nebepasuksite klaidingais keliais ir ateičiai neprisikursite kančių.

Tačiau ką daryti su kitomis dviem dalimis? Viena yra ta, kurią jau patiriate, nes tai padarėte praeityje, o dabar tai duoda vaisių, todėl negalite to išvengti. Tam, kad tai įveiktumėte, Dievas duoda jums jėgų. Jis suteikia tinkamą nuostatą, kad tai išgyventumėte, todėl jūs nesiskundžiate, neverkiate, nieko nekaltinate, – priešingai, jūs tai priimate, suprantate, iš to mokotės ir augate. Nuo šiol nedarysite nieko, kas vėl kauptų jums karmą, nes atsiduodate ir aukojate tai Dievui. Yra ir dar vienas karmos rinkinys, kuris vis dar „guli“ ir duos vaisių ateityje. Kitas klausimas – kas su tas vaisiais atsitiks! Mūsų šventraščiai teigia, kad tam, kuris tampa džnaninu, visos karmos, kurios dar tik formuosis šiame gyvenime, yra anuliuojamos. Tai tarsi sudeginta sėkla – ji nebeturi galių išdygti ir augti. Tai pats geriausias dalykas, kuris nutinka tapus džnaninu – sakyčiau, tai didelis paskatinimas!

To, ką dabar išgyvenate, negalite staiga sustabdyti. Tačiau jūs išmoksite, kaip su tuo susidoroti – tokios išminties jums suteiks dvasingumas. Daugiau nebekursite neteisingų karmų ir ateityje nebekentėsite – tuo taip pat bus pasirūpinta. Vienintelė neužbaigta dalis – tai karma, kuri vieną ar kitą dieną ateis į jūsų gyvenimą. Mūsų šventraščiai sako, kad džnaninui šitos karmos yra sunaikinamos. Sunaikinamos ta prasme, kad karmos nebetenka galios. Dievas, kuris yra mūsų karmos ir jos pasekmių svarbiausias skirstytojas, pasirūpina, kad jums būtų atleista.

Taigi, kodėl, siekdami dvasingumo, turėtumėte kartoti Dievo vardą ir tikėti Dievu? Tam, kad ateičiai neprisikurtumėte blogų karmų ir dabartines karmas galėtumėte išgyventi su teisinga nuostata, išlaikydami pusiausvyrą, o jūsų karmos, kurias dar teks patirti dabartiniame gyvenime, Jo malonės dėka būtų panaikintos.

Ką reiškia kartoti Dievo vardą? Tai reiškia būti ištikimam Dievui ir daryti tai, kas Jam patinka. Mechaniškas Dievo vardo kartojimas nepadės. Daugelis žmonių rašo Dievo vardą (likhita džapa), nors jų mintys visą laiką nukreiptos į savo reikalus ar kitus dalykus, bet ne į Dievą. Taip elgdamiesi jūs iš tikrųjų susikuriate sau karmą, nes apgaudinėjate Dievą ir apgaudinėjate save. Turėtumėte atsiduoti Dievui ir viską daryti dėl Dievo laimės – tokia yra atsidavimo idėja. Kartodami Dievo vardą prisiminsite Dievą ir prisiminsite, jog turite atsiduoti ir viską daryti taip, kad Dievui patiktų. Štai kodėl svarbu kartoti vardą. Tačiau vardo kartojimas negarantuoja, kad jūsų karma išnyks. Vardo kartojimas padeda tik tiek, kiek jį naudojate siekdami atsiduoti Dievui, kartojimas jums tik primena, kad turite atsiduoti.

Sadguru Šri Madhusudano Sai atsakymai į jaunimo klausimus
2022 m. balandžio 16 d. Singapūras >>