Yra vietų, kur mobiliojo ryšio signalas stiprus ir galima aiškiai girdėti ar kalbėti. Taip ir šventyklos yra tarsi mobiliojo ryšio perdavimo bokštai su stipriu signalu, kur lengviau kalbėtis su Dievu ir girdėti, ką Jis mums kalba. Kaip sėkla turi potencialą išaugti į didžiulį medį, taip ir sthala (vieta) turi didelį potencialą ir galią. O sekėjai tą galią padidina, nešdamiesi ją su savimi, kad ir kur eitų.

Saulės šviesa yra visur. Jei ją praleisite pro lęšį, ji taps tokia koncentruota, kad net gali uždegti popieriaus lapą. To padaryti neįmanoma, jei saulės spinduliai išsklaidyti. Panašiai ir Dievas yra visur, tačiau Jį labiau sutelkia ir sukoncentruoja sekėjų protai, kurie yra tarsi lęšiai. Toks sutelktas atsidavimas toje vietoje sukuria galią. Tai vadinama sthala mahimā – vietos galia. Dėl sekėjų, kurie nuolat ateina ir galvoja apie Dievą, ta vieta įgyja tam tikrą dvasinę galią.

Iš Sadguru Šri Madhusudano Sai knygos „Dvasingumas 101"
14 klausimas iš 1 skyriaus „Dievas“

Klausimas: Svami, kaip geriausia tarnauti?

Svamis: Kaip tarnauti ar kam tarnauti ­­– tai nėra svarbu.

Yra toks senovės subhašitam (iškalbingas posakis):

paropakarartham vahanti nadjah
paropakarartham duhanti gavah
paropakarartham phalanti vrikšah
paropakarartham idam šaryram

(Upės teka, kad padėtų kitiems;
karvės duoda pieną, kad padėtų kitiems;
medžiai veda vaisius, kad padėtų kitiems;
žmogaus kūnas yra skirtas padėti kitiems.)

Kūnas skirtas tarnauti. Žodis „paropakara“ sudarytas iš trijų dalių: „para“, „upa“ ir „kara“. „Para“ reiškia Dievą, dieviškumą, Tą, kuris yra anapus. „Upa“ reiškia „arti“. „Kara“ – tai, dėl ko kas nors įvyksta. Tad paropakara yra tai, kas jus priartina prie Dievo.

Kur yra Dievas? Dievas gyvena jumyse, per jus. Tai, kas padeda jums tapti dieviškesniems, kas leidžia pajusti vienybę su kitais, yra „paropakaratham“. Kai tarnaujate, kai padedate kitiems, jūs priartėjate prie savo tikrosios prigimties. Jūs tampate dieviškesni, geresni, labiau užjaučiantys, ramesni ir palaimingesni. Siauras mąstymas išnyksta ir imate mąstyti plačiai. Tai ir yra paropakaratham.

Tai geriausia sadhana. Jūs gal nevykstate piligriminėn kelionėn į šventą vietą. Gal ne kasdien atliekate džapą, medituojate ar užsiimate griežta askeze, norėdami suvokti dieviškumą. Šioje Kalijugoje svarbiausia yra namasmarana ir seva. Namasmarana – tai Dievo prisiminimas, o seva – tarnavimas Dievui.

Kur yra Dievas? Jūs negalite vykti į Vaikuntą (Viešpaties Višnaus buveinę) ir Jam tarnauti. Jūs negalite nuvykti į Kailasą (Viešpaties Šivos buveinę). Dievas yra visuose ir kiekviename, kuriam tarnaujate. Kai tarnausite, jūs pasieksite Dievą. Štai paslaptis! Siekiant dvasingumo jokios kitos paslapties nėra.

Dvasingumas yra labai paprastas ir praktiškas – tai visus mylėti ir visiems tarnauti, nieko neišskiriant. Su visais elgtis vienodai ir visus mylėti – štai kas yra dvasingumas. Naudotis džapamala ir užsiimti įvairiausia sadhana – tai būdai, kaip protą išlaikyti sutelktą į šią mintį. Visi šie būdai nėra tikslas – tai tik priemonės tikslui pasiekti. Tikslas – jaustis viena su visais, visus mylėti, visiems tarnauti, mąstyti plačiai, kad visi yra jūsų dalis.

Štai kas yra dvasingumas – to ir turite siekti.

Satsangas Umašankaro ir Šrividjos namuose Singapūre, 2015 m. kovo 15 d. 
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Singapūre 2015 m. kovo mėn., p. 10–11

Gera malda būtų tokia: „Suteik man eka bhāvam (vienovės jausmą). Suteik man ātma bhāvam (tapatumo su tikrąja Savastimi jausmą). Suteik man ātma darṣhanam (tikrosios Savasties viziją) ir ātma sakṣatkāram (vienovės su tikrąja Savastimi patyrimą), kad visame kame matyčiau tik Tave.“ Tapę Dievu, jūs visada būsite laimingi. Kaip tapti Dievu? Pašalinus iš savęs visa tai, kas nėra Dievas. Kai liks tik Dievas, būsite laimingi.

Dievas yra ānandaswarupa (palaimos įsikūnijimas). Jis yra pati Laimė. Tačiau ši ānanda kyla tik iš tyrų jausmų, iš Dievo jausmų. Tad reikia siekti šios ānandos. Kaip siekti? Pašalinkite visą egoizmą ir savanaudiškumą, kad liktų tik tai, kas Dieviška. Dieviškumas yra ānanda, kuri nepriklauso nuo pojūčių. Ānanda priklauso nuo proto būsenos. Kai protas paniręs į Dievą, žmogus visada yra ānandos būsenoje. Ar norite būti nuolat laimingi? Visada protą sutelkite į Dievą. Jei galvosite, kad esate Dievas, jūs tapsite Dievu, jums lemta būti Dievu.

Iš Sadguru Šri Madhusudano Sai knygos „Dvasingumas 101"
13 klausimas iš 1 skyriaus „Dievas“

Klausimas: Svami, kaip įveikti mirties ir ligos baimę?

Svamis: Mirties baimė ir ligos baimė. Ar žinote, kokia yra baimės priežastis? Kiekvienos baimės priežastis yra neišmanymas.

Mažas pavyzdys: jūsų namuose yra vaikų. Berniukas, prabudęs vidury nakties, nori nueiti į tualetą. Visur aplinkui tamsu. Jis mamai sako, kad nori nueiti į tualetą, ir skundžiasi, kad tualete yra vaiduoklis, kuris nori jį pagauti. Motina ramina, kad jokio vaiduoklio ten nėra, todėl jis gali vienas nueiti ir grįžti. Bet berniukas tvirtina, kad vaiduoklis tikrai slepiasi tamsoje ir jį pagaus. Motina aiškina, kad visa tai dėl jo neišmanymo, ir paėmusi už rankos nuveda jį į tualetą. Jis uždega šviesą ir pamato, kad jokio vaiduoklio ar ko nors kito ten nėra. Tada berniukas patiki. Jo baimės priežastis  – tai klaidingas supratimas.

Jei manote, kad esate šis kūnas, jums lemta sirgti ir mirti. Mintis, kad esate kūnas, yra pagrindinis neteisingo supratimo šaltinis. Tą akimirką, kai save sutapatinate su tuo, kuo nesate, atsiranda neteisingas supratimas. Žinojimas, kad tualete vaiduoklio nėra, baimę pašalina. Toks neteisingas supratimas – tai tikėti, kad egzistuoja tai, ko nėra. Aš jums sakiau, kad jūs esate ne kūnas ir ne protas, o Atma. Jei esate ne kūnas, tai kodėl prie jo esate taip prisirišę?

Kai jums reikia automobilio, pasiskolinate jį iš draugo. Automobiliu naudojatės kur nors nuvažiuoti. Baigę darbą, automobilį turite draugui grąžinti. Tad prisirišti prie automobilio yra klaida.

Dievas davė jums kūną, kuris yra tarsi automobilis. Jis turi keturis ratus – dharmą, arthą, kamą ir mokšą (teisingą elgesį, materialinį turtą, materialius troškimus ir išsilaisvinimą). Protas yra vairuotojas. O kas yra keleivis? Keleivis yra Atma. Jūs esate Atma, jūs esate keleivis. Jei turite gerą vairuotoją, kelionės tikslą pasieksite be jokių avarijų. Tai atsidavimo kelias, Dievas yra tikslas, namasmarana yra garso signalas, o prema yra žibintų šviesos. Šiame tamsos ir neišmanymo pasaulyje jūs turite šiuo automobiliu, vadinamu „kūnu“, pasinaudoti ir saugiai pasiekti kelionės tikslą. Jei protą treniruosite tinkamai, jis taps geru vairuotoju. Jei vairuotojas geras, galite patogiai miegoti. Jei vairuotojas nėra geras, turėsite rūpesčių – gali įvykti avarijų. Jei keliaudami bhakti keliu turite gerą vairuotoją, tai net pakliuvę į eismo spūstį, galite paspausti namasmaranos garso signalą, uždegti meilės žibintų šviesas ir saugiai pasiekti kelionės tikslą. Jei bhakti kelyje imsite bijoti, įvyks avarijų. Kūnas yra tarsi automobilis, kurį pasiskolinote, jis nėra jūsų. Jūs esate tik keleivis. Tai tarsi taksi – todėl prie taksi prisirišti nereikėtų. Jūsų prisirišimas turi būti tik toks – pasiekti kelionės tikslą. Keliaudami bhakti keliu darykite namasmaraną, įsijunkite premos šviesas, važiuokite keturiais dharmos, arthos, kamos ir mokšos ratais, paverskite protą vairuotoju ir pasiekite savo gyvenimo tikslą. Tada nebūsite prisirišę prie to, kas nėra jūsų.

Jei mergina susirgtų, kol dar nesate jos vedęs, tai ją gal tik užjaustumėte apgailestaudami dėl ligos, nes jūs dar nesate prie jos prisirišęs. Jūs žinote, kad ji jums nepriklauso. Bet jei po vestuvių tai pačiai merginai, dabar jau jūsų žmonai, šiek tiek pakiltų temperatūra, jūs darytumėte viską, ką tik galite, kad jai padėtumėte! (Juokas) Dabar jūs jau esate prisirišę – „mano“.

Kūnas yra ne jūsų, tai Dievo malonės srauto pasekmė. Jūs turite juo tinkamai naudotis, kad pasiektumėte Dievą. Jei prie kūno neprisirišite, baimės nebus. Jei kišenėje turite šimtą rupijų, tai, žinoma, bijosite jų netekti. O jei jūsų kišenė tuščia, tai kurgi ta baimė? Tad jei manysite, kad kūnas yra ne jūsų, baimė pradings. Kūnas duotas Dievo ir Jis juo pasirūpins. Nusipirkę bilietą įlipate į traukinį, bet pasiekę kelionės tikslą, turite išlipti. Turite išlipti laimingi, nieko nebijodami. Jūs nusipirkote bilietą, kad reikiamoje stotelėje išliptumėte. Mirtis irgi yra tarsi stotis. Jūs galite keliauti tol, kol galioja bilietas, o tuomet turite išlipti ir ten susitikti su savo giminėmis.

Kodėl bijote? Jūs neturite bijoti. Pagrindinė baimės priežastis yra neišmanymas. Jei mąstysite: „Aš esu Atmos įsikūnijimas“, baimė pradings. Žmonės daugybę kartų jums sakė netiesą, kad jūs esate kūnas, o jūs dar daugiau kartų kartokite tiesą: „Aš esu ne kūnas.“ Jei netiesa kartojama daugybę kartų, ji atrodys kaip tiesa. Kvėpavimas nuolat jums primena tiesą „Soham“ – aš esu Tai. Tai yra tiesa. Jei tą tiesą išgirsite, prisirišimas prie kūno ir baimė išnyks.

Ryto satsangas Mudenahalyje, 2014 m. gruodžio 14 d.
„Šri Satja Sai uvača“, 4 tomas, p. 84–87

Ātma vidyā sujungia du žodžius – ātma ir vidyā.

„Vidyā“ reiškia žinias, tačiau reikėtų suprasti, kuo skiriasi informacija ir žinios. Vidyā nėra vien tik informacija. Informacija yra tarsi naujienų biuletenis, tai nėra žinios.

Pavyzdžiui, saṅgīta vidyā – tai muzikos žinios. Jei žmogus tiesiog taria oktavos natas: „sa re ga ma pa da ni sa“ [tai tradicinė Indijos muzikos tonų gama], to negalima laikyti muzikos žiniomis. Žinios – tai tas natas dainuoti teisinga tonacija. Vien tarti natas – tai nėra žinios, tai tik informacija. Viską, ko mokotės, reikia įsisavinti ir taikyti praktiškai – tik tada tai taps vidyā. Ātma yra „dvasinė Savastis“ (priešingybė „ego savasčiai“). Ātma vidyā – tai pažinti amžinąją vidinę Savastį.

Žmogaus pavidalą sudaro trys kūnai: sthūla (fizinis), sukṣma (subtilusis) ir ātmā. Tai galima paaiškinti ledo, vandens ir garų pavyzdžiu. Visi jie sudaryti iš to paties elemento – vandens, tačiau yra skirtingų būsenų. Fizinis žmogaus pavidalas yra kaip kietas ledas; subtilusis pavidalas yra protas, jis skystas kaip vanduo; o ātmā dar subtilesnė, ji kaip garai ar oras, kurie yra nematomi. Tačiau ātmā tikrai yra ir ją galima patirti. Pažinti ātmą – tai pažinti, kas iš tikrųjų yra žmogus. Tai ir yra ātma vidyā.

Jūs sakote „mano kūnas“, „mano nosinė“ ir „mano rašiklis“. Kitaip tariant, „rašiklis“ skiriasi nuo „manęs“. Rašiklis yra „mano“, bet aš nesu rašiklis. Nosinė yra mano, bet aš nesu nosinė. Žvelgdami giliau, galite sakyti „mano protas“, „mano mintys“; tad protas ir mintys – tai objektai, kurie yra mano, bet jie nėra „aš“. Jūs nesate nei protas, nei kūnas. Tuomet kas jūs esate? Jūsų tikroji prigimtis yra viduje gyvenantis, amžinas Dieviškumas.

Todėl nuolat prisimindami tiesą, kad jūs nesate kūnas, nesate protas, o esate ātmā, kuri yra Saṭh-chit-ānandā (Tiesa-Sąmonė-Palaima), galėsite įsitvirtinti Tiesoje.

Kodėl žmogus, nors ir viską žino, nesugeba žengti pirmyn ātma vidyos keliu? Na, norint eiti teisingu keliu, reikia turėti drąsos! Svamis Vivekananda yra pasakęs: „Dvasingumas skirtas drąsiems, o ne silpnavaliams.“ Iš kur atsiranda drąsa? Ji kyla iš tikėjimo. Žmogus turi būti tvirtai įsitikinęs, kad jei darys gerus darbus, Dievas viskuo pasirūpins. Su tikėjimu ateina drąsa, ir tik tada žmogus galės imtis gerų darbų, kurie padės pasiekti ātma vidyą ir praktiškai ją įgyvendinti, kad apšviestų kiekvieną ir visus.

Iš Sadguru Šri Madhusudano Sai knygos „Dvasingumas 101"
12 klausimas iš 1 skyriaus „Dievas“

Klausimas: Svami, kai kartu su grupe medituoju ar atlieku sadhaną, aš dažnai sutrinku ir nustembu, matydamas savo brolių bei seserų susitelkimą ir bhakti. Kai savo atsidavimo stiprumą ir savo kelią į Tave palyginu su kitų, kaip jie tobulėja, kartais pakliūvu į spąstus ir manau, kad nesu pakankamai geras. Ką mums patartum?

Svamis: Tik bėgdamas lenktynių turi dairytis aplink, kad pamatytum, kas bėga greičiau už tave. Tai nėra lenktynės. Nėra reikalo lygintis, kur tu esi. Tu turi lyginti save su savo paties standartais. Ar tu esi geresnis, nei buvai vakar? Ar savo laiką šiandien praleidai prasmingiau, nei vakar? Turi klausti tik savęs. Tu turi būti savo paties matas ir su kitais nesilyginti. Jei lygini save su kitais, tai šiandien tu gali bėgti labai greitai, o rytoj – suklupti ir pargriūti. Iš kur žinai, kad kas nors yra už tave geresnis? Tad geriausias būdas gyvenime tobulėti yra nusistatyti savo standartus ir save matuoti pagal savo, o ne kitų standartus.

Klauskite savęs, ar tampate geresni, nei buvote vakar. Jei galite pasakyti: „Taip“, tai žinote, kad tobulėjate. Jei ne, tuomet turite pažvelgti į savo vidų, rasti kliūtis, trukdančias jums tobulėti, jas iš savo esybės pašalinti ir kitą dieną tapti geresniu. Tai ne lenktynės. Nesidairykite šen bei ten, – nėra jokio reikalo lygintis.

Tai rimta liga, kuria serga jauni žmonės. Turtingi žmonės lyginasi, kuris turi kiek pinigų, kiek nuosavybės valdo, lygina savo grožį ir populiarumą. Visa tai veda į nesveikas lenktynes. Daugybė žmonių baigia lenktynes sukčiaudami – taip jie pasuka adharmos (neteisingumo) keliu. Lyginimas veda į adharmą, tad nelyginkite savęs su kitais – lyginkitės tik su savo pačių standartais, ir niekuo kitu. Darykite taip.

Vakaro satsangas Australijoje, 2014 m. gruodžio 31 d.
„Šri Satja Sai uvača“, 5 tomas, p. 85–86

Nors šventraščiuose sakoma, kad Dievas yra visur ir kad Jis persmelkia viską ir visus, vis dėlto Dievą patirti ne visiems ir ne visur lengva. Be abejo, kaltas ne Dievas, o tie, kurie nesugeba patirti Dieviškumo, nors Jis egzistuoja visur. Prisirišimai ir troškimai, kuriuos žmogus susikuria savo gyvenime, yra tarsi katarakta, kuri uždengia Dieviškąją viziją ir neleidžia pamatyti Dieviškumo, nors Jis yra tiesiai prieš akis. Dieviškumo patyrimas kyla iš širdies. Tie, kurių širdys tyros, kurie neturi troškimų ir prisirišimų, linki kitiems gerovės ir gėrio ir niekam nejaučia neapykantos, tik tokie žmonės gali patirti Dieviškumą, kuris egzistuoja visur, taip pat ir juose pačiuose. Patirti tą Dieviškumą ir yra gyvenimo tikslas.

Tam nepaprastai svarbu, kad protas būtų tyras. Jei žmogus nėra išsiugdęs tyro proto, kuris yra įrankis, padedantis suvokti pasaulį čia ir anapus, tai jis negali patirti Dievo buvimo. Visos mintys, žodžiai ir veiksmai turėtų būti geri. Tuomet širdis bus tyra ir žmogus Dieviškumą patirs savo viduje, išorėje ir visur. Siekiant išlaikyti tyrą ir stabilų protą, kiekviena mintis yra nepaprastai svarbi. Tyros mintys yra tos, kurios yra dieviškos prigimties, kurios žmogų pakylėja ir priartina prie Dievo. O minčių, kurios yra savanaudiškos, kurios sukelia neigiamus jausmus ir trikdo proto ramybę, reikia vengti.

Ką daryti, kai tokios mintys sutrikdo proto ramybę, stabilumą ir tyrumą? Reikėtų palaukti, leisti mintims praeiti ir protui vėl nurimti. Kai kyla trikdančių minčių, nereikėtų skubėti tų minčių išreikšti žodžiais, o žodžių – veiksmais. Reikia leisti protui nurimti. Taigi, jei žmogus savo širdį ir protą padarys tyrus, pripildys tyra meile, be jokių troškimų, be jokių prisirišimų, tai jis taip pat visur patirs Dievo dieviškumą, Dievo meilę ir visada bus laimingas.

Iš Sadguru Šri Madhusudano Sai knygos „Dvasingumas 101"
11 klausimas iš 1 skyriaus „Dievas“

 Mahašivaratri šventės kalba
(įraše nuo 3:43 min.)

Satja Sai Grama, Mudenahalis
2023 m. vasario 18 d. vakaras

Daug metų mes stebėjome daugybę dieviškų lylų. Dieviškos lylos – tai Dievo būdai sekėjų širdyse įdiegti tikėjimą ir atsidavimą. Jums šiandien labai pasisekė, nes lingamo gimimo (lingodbhavos) labai labai ilgai nebeišvysite. Todėl tiems, kurie kažkaip čia atvyko ir pastaruosius kelis metus tai matė, ir tiems, kurie šiandien buvo čia, tikrai labai pasisekė, nes daugiau šio fenomeno labai ilgai nematysite. Tą Aš jaučiu iš vidaus. Aš to nei noriu, nei nenoriu. Viskas, ką Dievas benuspręstų, turi įvykti.

Prieš keletą metų Bhagavanas pasikvietė mane ir pasakė: „Išsižiok.“ Aš išsižiojau, o tada Jis man į burną įdėjo tokį šviesos kamuolį ir paliepė: „Nuryk jį, nuryk.“ Aš nežinojau, kaip tą šviesos kamuolį nuryti – jis tiesiog švytėjo, bet paklusau Jo nurodymui ir jį nurijau. Nuo tada įvairiu metu gimė 12 lingamų. Trys yra čia, o kiti buvo padėti įvairiose pasaulio vietose. Jie ir toliau ten bus, teiks energijos ir skatins tikėjimą bei atsidavimą širdyse sekėjų, kurie lankysis tuose ašramuose ir juos matys.

Per Šivaratri privalote savo protą visiškai paaukoti Dievui ir stengtis, kad jūsų mintys būtų tik Dieviškos. Tą pasiekti labai padeda bhadžanų giedojimas. Prote esantys jausmai išreiškiami žodžiais. Kai žodžiai virsta bhadžanomis, jas reikia giedoti melodingu balsu. Be to, turėtumėte ploti rankomis, kad bhadžanoje esanti atsidavimo energija sklistų. Kai žodis, protas ir kūnas veikia kartu, pasiekiama visiška koncentracija. Darni galvos, rankų ir širdies sąjunga virsta palaiminga bhadžana. Į ritmą plojančios rankos, į meditaciją sutelkta galva ir į meilę Dievui panirusi širdis – šių trijų dalykų vienovė ir yra tikroji meditacija.

Taip jūs pamatysite, kad meditacija yra būdas pasiekti Dievą. Dievo negalima pasiekti išorinėmis priemonėmis. Norėdami savo žvilgsnį nukreipti į vidų, turite protą nukreipti vidun.

Jei norite visiškai suvaldyti savo protą, dalyvaukite bhadžanose. Turite giedoti visu balsu. Kiekviena jūsų kūno ląstelė turi atspindėti giedamos bhadžanos garsą ir esmę. Kai mėgausitės tyru atsidavimo džiaugsmu, pasieksite Dieviškumą – Dievą. Per Šivaratri Šiva gausiai laimins tuos, kurie nuoširdžiai trokšta pasiekti Dievą.

Kaip kasdien valote suteptus drabužius, taip ir protą reikia valyti. Bhadžanų giedojimas, Viešpaties vardo kartojimas ir meditacija padeda išvalyti protą. Šią palankią dieną svarbu protą sutelkti į Dievą, kad galiausiai jis įsilietų į Dievą.

Dievas atlieka tris funkcijas – kūrimo, palaikymo ir naikinimo, Šiva atsakingas už naikinimą, Jis yra naikinimo Dievas. Todėl turėtumėte melstis Šivai, kad jūsų protas išnyktų. Štai kodėl sakoma, kad Šiva yra saccidānanda rūpa – Būtis, Sąmonė, Palaima. Jei ir nedalyvaujate čia bhadžanose, kad ir kur būtumėte, giedokite „om namaḥ śivāya“. Namaḥ reiškia „Aš nesu šis kūnas“, o namaḥ śivāya reiškia – „Aš nesu šis kūnas. Aš esu Šiva.“ Šiandien ugdykitės tą Šivos jausmą.

Giedokite ne tik lūpomis, bet ir iš širdies. Kiekvienas bhadžanoje esantis Dievo vardas yra grandis grandinėje, jungiančioje jus su Dievu. Jei viena grandis silpna, tai visa grandinė bus silpna. Giedokite visu balsu, visa širdimi, kad kiekviena grandis būtų stipri. 

Iš Dieviškosios kalbos per Mahašivaratri šventę Mudenahalyje,
2017 m. vasario 24 d. vakaras
„Šri Satja Sai uvača“ 18 tomas, p. 47–50