Patarimai kasdienei sadhanai
(video su lietuviškais titrais)

Aš pasakiau mūsų Sanathana Vani komandai, kad kiekvieną rytą ir vakarą transliuotų Rudram. Tegu visi susėda savo namuose. Net jei jie ir nemoka deklamuoti Rudram, tas garsas yra labai apvalantis. O po to tegu skamba bhadžanos, tegu tai būna kasdienė sadhana – po valandą ryte ir vakare. Septintą dieną Rudram kartokite 11 kartų su Čamakam – Ekadaši Rudram, o po septynių dienų vėl tai kartokite. Taip transliuokite kas 7 dienas. Tegu visi žmonės sėdi savo namuose ir galvoja apie Dievą – tai yra pats geriausias laikas galvoti apie Dievą.

Aš visada sakau – spinduliavimas, vibracija, materializacija – žmogų sudaro visi trys. Spinduliavimas – tai Atmanas, vibracija – protas, materializacija – kūnas. Matote, viskas, kas nutinka kūne, materijoje, yra susiję su vibracija prote. O kas nutinka prote? Protas yra tik Atmano vergas, taip ir turi būti. Bet Atmanas yra tyras ir nesuteptas. Kaip saulės šviesa, praėjusi pro spalvotą stiklą, yra išfiltruojama ir vaizdas atrodo spalvotas, taip ir Atmanas, perėjęs per protą, nešvarų protą, tampa nešvariu – atrodo nešvariu, kaip ir šviesa atrodo spalvota. Kūnas yra to nešvarumo atspindys. Net ligos, net ir tai gali būti nugalėta proto jėga.

Taigi, jei jūsų mintys tyros, jei nėra kupinos baimės ir panikos, bet pilnos tikėjimo ir atsidavimo, tai labai daug galima pasiekti. Pirmiausia, kas atsitiks – jūsų teigiamos mintys sukurs teigiamą aplinką aplink jus.

Matote, kartais sutikę kai kuriuos žmones jaučiamės labai pozityviai; kartais susitikus su žmonėmis visa energija iš mūsų akimirksniu išsiurbiama ir mes jaučiamės labai negatyviai. Taip yra todėl, kad aura aplink juos sudaryta iš jų minčių. Kūnas yra toks pats, jie gali būti labai gražūs ir išvaizdūs, bet šalia jų jūs jaučiatės labai negatyviai, nes jų protas nėra pozityvus.

Taigi, jei mes kuriame teigiamas mintis, šios mintys keliauja visur, vibracijos yra visur. Šios vibracijos padės ir kitiems taip pat puoselėti teigiamas mintis, įveikti mirties baimę ir visas šias ligas. Iš tikrųjų baimė šiuo metu yra didesnė pandemija, nei pats virusas. Tai aiškiai atskleidė mūsų silpnumą, mūsų kaip žmonių trūkumus – kaip mes bijome, kokie savanaudiški esame. Štai ką tai atskleidžia, ir tai yra laikas, kai mes galime pasižiūrėti į veidrodį ir paklausti: „Kas aš esu? Kodėl aš toks esu?“ Tai puiki proga.

iš Sadguru Šri Madhusudano Sai kalbos Ugadi šventės proga
2020.03.25, Mudenahalis

Klausimas: Svami, kaip mums visada būti laimingiems?

Svamis: Būti visada laimingam – tai būti Nekintančioje Vienovės Suvokimo būsenoje. Jei jus vidury nakties pažadintų ir paklaustų, kuo jūs vardu, ką atsakytumėte? Savo vardą lengvai atsimintumėte ir jį pasakytumėte, ar ne? Kodėl jums taip lengva jį prisiminti? Todėl, kad jūs pripratę prie to, kad žmonės į jus kreipiasi jums duotu vardu – ir taip diena dienon. Su tuo vardu jūs susitapatinote. Lygiai taip pat – jei daugybę kartų kartosite „Aš esu Dievas, aš esu Dievas“, tai galiausiai įsitvirtinsite tokio suvokimo būsenoje. Kiekvienas jūsų įkvėpimas ir iškvėpimas jums sako: „Soham.“ Tai vyksta 21 600 kartų per dieną. „Aš esu Tai“ – tai tiesa, kurią be perstojo kartoja jūsų kvėpavimas. „Aš esu Tai“ reiškia „Aš esu Dievas“. Jei įprasite šią tiesą prisiminti kiekvieną rytą ir vakarą, netrukus jūsų sąmonėje įsitvirtins nekintantis žinojimas, kad esate ne vardą turintis jaunuolis, bet pats Dievas. Jei manote esąs dulkė, esate dulkė. Jei manote esąs Dievas, esate Dievas! Kuo save laikote, tuo ir tampate. Jei galvosite, kad Svamis visada yra jūsų širdyje, tai visada ir jausite Svamio buvimą. Kai tik pamiršite, jog esate asmuo, ir prisiminsite, kad esate pats Dievas, tą pačią akimirką pajusite palaimą. Turite nesiliauti sau priminti: „Aš esu Svamis.“ Tuomet ir pažadinti vidury nakties atsakysite: „Aš esu Dievas.“

Satsangas Mudenahalyje, 2014 m. rugsėjo 9 d. 
„Šri Satja Sai uvača“, 1 tomas, p. 294–295

Sadguru Šri Madhusudano Sai kalba Ugadi šventės proga
2020.03.25, Mudenahalis
(video su lietuviškais titrais)

 om sarve bhavantu sukhinah
sarve santu niramajah
sarve bhadrani pašjantu
ma kašcid-duhkha-bhag-bhavet

Ši senoji indų malda yra labiausiai aktuali šiems laikams. Kalbama ne apie vieno žmogaus gerovę, vienos šeimos ar vieno kaimo, ar miesto, ar valstijos, ar tautos gerovę, bet apie viso pasaulio gerovę. Taigi „Sarve bhavantu sukhinah“ – tebus laiminga ne tik mano šeima, mano miestas, mano šalis, bet tegu bus laimingas visas pasaulis. Antroji maldos dalis yra dar aktualesnė šiems laikams – „Sarve santu niramajah“ – tegu visi būna sveiki, nes jei nors vienas serga, tai suserga dar daugiau nežinomu ir nematomu būdu. Todėl labai svarbu, kad melstumės „Sarve santu niramajah“ – tegu niekas niekuo neserga, tegu visi būna sveiki. „Sarve badrani pašjantu“ – tegu visi visur mato gėrį, ne baimę, ne paniką, o palankumą visur. „Ma kašcid-duhkha-bhag-bhavet“ – tegu niekas neliūdi, nejaučia jokio skausmo ir nepatiria jokių sunkumų. Tai apima ir augalus, gyvūnus ir visas būtybes, esančias šiame pasaulyje. „Sarve“ reiškia ne tik žmones, „sarve“ reiškia „visi“. „Sarva loka hitiratam“ reiškia tarnauti visų būtybių gerovei – nuo mažos skruzdėlytės ir vabaliuko iki didelių gyvūnų, medžių, upių, kalnų ir miškų – visiems. Tegu visi būna laimingi, tegu visi būna sveiki, lai niekas neliūdi – tokia šiandien turėtų būti malda kiekvieno lūpose. Nesvarbu, kokia jūsų kasta, religija, tauta, lytis, geografinė vieta – kiekvieno lūpose turėtų skambėti ši malda: tegu visi būna laimingi.

Klausimas: Svami, aš labai džiaugiuosi giedodamas Tavo bhadžanas ir Tavo namą (vardą), bet kartais, kai Tau giedu, man būna sunku tikrai su Tavimi susijungti ir galvoti apie Tave visą bhadžaną. Ar galėtum mums patarti, kaip iš tikrųjų susijungti su Tavimi per bhadžaną ir namasmaraną (kartojant Dievo vardą)?

Svamis: Truputį pagalvok, kuriuo metu per bhadžanas tu nuo Manęs atsijungi? Tu atsijungi tik tada, kai galvoji apie pačią bhadžaną. Ji turi plaukti, bet tą akimirką, kai manai, jog esi darytojas – jog esi dainininkas – ryšys nutrūksta. Tą akimirką, kai imi galvoti, ką kiti mano apie tavo bhadžaną, ryšys prapuola. Tą akimirką, kai imi nerimauti dėl ragos (melodijos), talos (ritmo), fisharmonijos ir tablos (būgno), ryšys nutrūksta. Bhadžana turi ateiti iš tavęs, tegu ji liejasi laisvai. Neleisk, kad tam trukdytų kiti dalykai – ką apie tavo bhadžaną mano kiti, ar gražiai skambės bhadžana, giedama su grupe, ar tinkamai skamba fisharmonija ir tabla – tokios mintys tave blaškys.

Kai giedosi iš širdies, patikėk Manimi, tu net nesuvoksi, kad giedi bhadžaną – bhadžana liesis pati savaime. Susitelk į tai. Užmiršk visus, esančius aplink tave, pajusk, kad nėra nieko kito, tik Aš ir tu, ir tada giedok bhadžaną, – pasijusi susijungęs. Man nereikia fisharmonijos ir tablos – nei ko nors kito, – jei tai neleidžia tau susijungti su Manimi. Tiesiog atsisėsk savo namų kertelėje, galvok apie Mane ir giedok bhadžaną, kai ji kils iš tavo širdies, – ta bhadžana turės daug didesnį poveikį, nei giedojimas su visais žmonėmis, kurie tave blaško.

Be to, seva – giedoti Dievo vardus – padeda ir kitiems giedoti bei jausti vienybę su Manimi. Gal tu nerimauji dėl bhadžanos, tablos ar fisharmonijos, bet kiti žmonės dėl to nesirūpina. Jiems rūpi tik giedoti Mano vardą ir priartėti prie Manęs, tad tai daryti yra gerai. Vairuotojas turi išlikti budrus, kad keleiviai galėtų miegoti. Kartais tu turi padėti kitiems, ir tai daryti yra nieko bloga. Kai esi vienas namuose, atsisėsk ramiame kampelyje ir giedok, kiek širdis geidžia. Tada tu su Manimi susijungsi daug geriau.

Vakaro satsangas Australijoje, 2014 m. gruodžio 14 d.
„Šri Satja Sai uvača“, 5 tomas, p. 48–49

Ištrauka iš Sadguru Šri Madhusudano Sai kalbos
kilus pandemijai, kuri tiesiogine prasme sustabdė pasaulį

Ką Adi Šankaračarja sako savojoje „Bhadža Govindam“?

ma kuru dhana džana jauvana garvam
harati nimešat kalah sarvam
maja majam idam akhilam hitva
brahmapadam tvam praviša viditva
Nesididžiuok savo turtu, draugais ir jaunyste,
nes laikas juos gali akimirksniu nusinešti.
Išsilaisvink iš pasaulio iliuzijos
ir pažinęs Brahmaną ieškok prieglobsčio Jame.

Bhadža Govindam, Bhadža Govindam, Govindam Bhadža Mūda Mathe
Prisimink Dievą, o kvailas žmogau.

Prisiminkite Dievą, nes visa kita greitai išnyks. Tokioje padėtyje dabar atsidūręs pasaulis. Kad ir kiek buvo tai sakyta švelniai ir maloniai, žmogui būdinga arogantiškai nekreipti dėmesio į gerus dalykus. Bet gavę stiprų smūgį, visi susėda ir klauso! Visi žino, kas teisinga, o kas neteisinga. Bet kol tas blogis nepasidaro toks didžiulis, kad ima jums kenkti, jūs nesuvokiate, kad elgiatės neteisingai.

Aš susitikau su keliais sekėjais. Jie visi labai sunerimę. Aš pasakiau, kad tai yra gyvenimo ratas. Žemė egzistuoja jau milijonus metų. Žmonės atsirado vėliau. Dėl to, kaip gyvename, žmonės irgi gali išnykti. Dabar išnykstame greičiau, dėl vienos ar kitos priežasties. Dabar pagrindinė problema yra virusas. Bet žmonės išnyksta ir dėl blogų maitinimosi įpročių, kraujospūdžio, vėžio ir visokių kitų ligų. Atėjo laikas pagalvoti, kaip gyvename. Ar gyvename tinkamai?

Adi Šankaračarja kalba ir apie tai, kaip gyvename, kai randame prieglobstį Dievuje.

tjadža durdžana samsargam
bhadža sadhu samagamam
kuru punjam aho ratram
smara nitjam anitjatam

Palik blogų žmonių draugiją. Blogi žmonės yra tie, kurie neina dharmos keliu. Junkis prie gerųjų draugijos, prie tų, kurie pasauliui daro gera. Diena iš dienos daryk gera. Visada suvok, kas yra tikra, o kas netikra, kas amžina, o kas laikina.

Tai padės mums šiame pasaulyje būti geresniais žmonėmis. Tai padės pelnyti vietą Žemės planetoje. Visa tai tam ir skirta. Turite gerai išmokti, kai tai pasakoma maloniai, arba turėsite gauti sunkią pamoką.

Aš girdėjau, kad atsiranda ir daugybė pozityvių dalykų. Man sakė, kad daug žmonių galvoja apie vegetarizmą. Aš nuo kalno viršūnės šaukiau, kad vegetarizmas yra gerai. Praėjo tie laikai, kai gyvenote urvuose ir medžiojote žvėris, bet dabar gyvenate butuose su oro kondicionieriais, tad daugiau nebemedžiokite gyvūnų. Kam žudyti gyvūnus mūsų maistui? Yra geresnių būdų prasimaitinti. Pasikeitė viskas – ir tai, kaip rengiamės, ir tai, kaip judame. Kodėl negalvojama apie geresnius būdus, kad nebūtų žalojami kiti?

Ką sako Vjasa?

aštadaša puranešu vjasasja vačana dvajam
paropakaraja punjaja papaja parapydanam
18 Puranų esmė yra šiuose dviejuose teiginiuose:
padėti kitiems yra gerai, o kitus skaudinti – nuodėmė.

Bet kas nors gali sakyti, kad tigras medžioja ir ėda. Tai tigro dharma. Taip tigras sukurtas. Jūs esate ne tigrai! Jūs esate žmonės. Laukiniai žvėrys ėda tai, ką nužudo. Mes neturime taip daryti, tai nėra būtina. Pradedama galvoti, kad galbūt taip gyventi nedera, gal yra kitoks gyvenimo būdas. Gyvenkite taip, kad niekam nekenktumėte nei savo mintimis, nei žodžiais, nei veiksmais. Jūsų skrandis nėra gyvūnų kapas. Deho devalaja proktoh džyvo devah sanatana (Kūnas yra Dievo šventykla, o Vidinis Gyventojas yra Pats Dievas). Kūnas – ne gyvulių kapinės. Tokia yra ahimsos (neprievartos) idėja. Tai, kad kas nors už mus yra silpnesnis, nesuteikia mums teisės juos skriausti. Iš tikrųjų mūsų jėga skirta ginti romiuosius, švelniuosius, o ne juos skriausti, nes jie patys apsiginti negali. Aš tai kartoju nuo pat pradžių – nežudykite gyvūnų maistui. Aš galiu tik pasakyti, Aš negaliu eiti į žmonių namus ir to sustabdyti. Bet yra galia, stipresnė už visas žmogaus galias. Virusas mums davė gerą pamoką. Jis sutriuškino galingųjų, turtingųjų, stipriųjų ir nusimanančiųjų aroganciją! Turtuoliai didesnėje bėdoje, nes vargšai nekeliauja po visą pasaulį. Jie neišgali nusipirkti lėktuvo bilietų. Jie laimingai gyvena savo kaimuose.

Tam tikra prasme tai žadintuvo skambutis. Taip, yra ir neigiama pusė. Žmonės netenka gyvybių. Mes turime gailėti ir už juos melstis. Negalime sakyti, kad tai jų karma. Tada tai ir mūsų karma, jei nesimeldžiame. Melskime, kad greitai atsirastų gydymas, padėsiantis tiems, kuriems to reikia. Bet dar svarbiau, melskime, kad visi pradėtume gyventi kaip žmonės. Savo gyvenime turime vadovautis humaniškumu, atjauta, gerumu. Gerumu visiems! Net mažai skruzdėlytei. Siekdami savo malonumo, nieko neskriauskime. Aš būčiau labai laimingas, jei šis epizodas bent pusę pasaulio paverstų vegetarais. Man sakė, kad dabar vyriausybės uždaro tas vietas, kur gyvūnai pardavinėjami maistui. Tai didžiulis verslas. Jis uždaromas iš baimės. Tai Motinos Gamtos būdas atsistatyti pusiausvyrą. Prieš gamtos jėgą mes esame niekas. Visos mūsų žinios, turtas, vertybinių popierių rinkos, karinė įranga – niekas negalėjo atsilaikyti prieš vieną mažytį virusą, kurio net nemato akis! Pažvelkite, kokia ironija! Kovojame ne su milžiniška kariuomene. Tai ne kokie svetimšaliai, prieš kuriuos kovojame. Tai ne aukščiausių technologijų karas. Tai vienas mažytis nematomas virusas, pakeitęs perspektyvą. Atsilaikysime tik tada, jei pasikeisime patys ir tapsime geresniais žmonėmis. Vien tik tai išgelbės žmonių rasę. Kitaip savo pamokas turėsime mokytis sunkiai. Ši karta pandemijos neregėjo. Ši karta mano, kad gyvenimas vis tęsiasi prie klaviatūrų ir televizorių. Jie nesuvokia, kad yra ir kita gyvenimo pusė. Jiems tai yra didžiulis įvykis.

2020 m. kovo 19 d., Satja Sai Grama, Mudenahalis

Ilgainiui įvyks daug pokyčių. Pokyčių bus ir Žemėje, ir žmonių mąstysenoje.

Jūs žinote, kad buvo laikmetis, kai Žemę dengė vien ledas. Paskui atsirado vanduo. Iš vandens iškilo sausumos, kur jūs ir gyvenate. Žmonija atsirado daug vėliau. Tie pokyčiai vyksta nuolatos. Koks bus jūsų elgesys, tokie bus ir atitinkami pokyčiai Žemėje – ji bus jūsų atspindys, atoveiksmis ir atgarsis. Viskas yra atspindys, atoveiksmis ir atgarsis.

Dori žmonės bus apsaugoti. Dharmo rakšati rakšitah – dharma apsaugos tuos, kurie saugos dharmą. Kitokių žmonių neliks. Vienu metų laiku augalas tarpsta, kitu metų laiku nunyksta. Taip ir atėjus geriems laikams išliks tik geri žmonės. Dabartinis laikmetis „mišrus“, todėl ir visokių žmonių yra. Per daug nesijaudinkite. Ateitį nulems tai, ką darote šiandien.

Visi turėtumėte giedoti Samasta lokah sukhino bhavantu. Giedoti tyra širdimi ir su nuoširdžiu jausmu. Tai padės kitiems. Nėra prasmės linkėti, kad blogis būtų sunaikintas. Verčiau linkėkite, kad blogis būtų transformuotas. Ką dabar turėtumėte daryti, tai nuoširdžiai melsti: „Tegul visų pasaulių visos būtybės būna laimingos.“ Tai mažiausia, ką turėtumėte padaryti. Ir per daug nesijaudinkite dėl pasaulio ateities.

Satsangas Singapūre, 2014 m. rugsėjo 13 d.
„Šri Satja Sai uvača“, t. 2, p. 82-83

Linkėkime laimės ir sveikatos

Klausimas: Kaip jautiesi būdamas Sai Baba? 

Svamis: Kas yra Sai Baba? Sai Baba yra meilė, Sai Baba yra atjauta. Taigi, kai jautiesi kaip Sai Baba, viskas, ką jauti, – tai meilė ir atjauta visiems. Štai taip jautiesi, kai jautiesi kaip Sai Baba! Sai Baba yra ne kūnas – Jis yra prigimtyje, gamtoje.

Satsangas Londone, Jungtinėje Karalystėje, 2018 m. kovo 31 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Jungtinėje Karalystėje 2018 m. kovo mėn., p. 49 (anglų k.)

Klausimas: Aš labai džiaugiuosi, kai būnu satsange ir dainuoju. Šis džiaugsmas yra toks nuostabus, kad aš nuo to grožio net verkiu. Bet aš nežinau, kaip tai išlaikyti. Mano problema ta, kad aš nesugebu visada Dievo laikyti pirmuoju. Svami, ar galėtum man patarti?

Svamis: Šradhavan labhate džnanam – nuoširdus pasieks išmintį. Tai yra, jei tikrai labai nuoširdžiai to trokšti, tu tai padarysi. Turi būti nuoširdus – nepaprastai nuoširdus – galvodamas: „Aš turiu tapti toks, kaip Svamis, kas bebūtų.“ Kartais tau nepasiseks. Kai gimei, tu nemokėjai vaikščioti, bėgioti, kalbėti ar ką nors daryti, tad tau net tada nesisekė. Tu kalbėdavai taip, kad niekas negalėdavo suprasti. Tačiau praktikuodamas tu to išmokai ir ištobulinai. Tad jei esi tikrai nuoširdus – nepasiduok, net jei ir parkrenti – stokis ir eik. Vieną dieną galėsi tą daryti labai lengvai.

Satsangas yra labai labai svarbu. Kas tavo gyvenime benutiktų, svarbiausia būti geroje draugijoje. Gera draugija yra Dievo draugija (angl. Good company is God’s company). Tu turi eiti ir ieškoti geros draugijos. Jei satsangui neturi aplink žmonių, tu dar turi knygas. Skaityk geras knygas, pripildyk savo protą gerų minčių, klausykis gerų dainų ir gerų kalbų. Yra tiek daug būdų, kaip galima būti visada panirus gerume. Tai priklauso nuo tavęs. Kaip sakiau, jei esi nuoširdus, tai rasi vieną ar kitą būdą, kaip išsilaikyti tame jausme, toje draugijoje, kad niekada nuo to nenuklystum. Tai visiškai priklauso tik nuo tavęs.

Udhared atmanatmanam natmanam avasadajet – žmogus atsakingas už savo išsilaisvinimą, taip pat ir už savo sielvartą. Niekas kitas nekaltas dėl jo sielvarto ir niekas kitas nėra jo laimės priežastis. Tu turi apsispręsti būti laimingas ir rasti gerą draugiją. Jei nėra tinkamų žmonių, tuomet ieškok to knygose. Jei ne knygose, tuomet rask tai kontempliuodamas, nuolat prisimindamas Dievą ar galvodamas apie Jį – daryk mananam. Vienaip ar kitaip tu turi rasti gerą draugiją. Viskas kyla iš satsango, arba geros draugijos.

satsangatve nisangatvam
nisangatve nirmohatvam
nirmohatve niščalatatvam
niščalatatve džyvanmuktih

(Gera draugija ves į vienumą,
vienuma padės visiškai atsirišti,
neprieraiša leis suvokti nekintantį Dievo principą,
o tai suteiks išsilaisvinimą.)

Viskas prasideda nuo geros draugijos. Kaip sakiau, jei neturi žmonių, tada skaityk geras knygas, ar daryk mananam – apmąstyk tai, ką jau girdėjai.

(Kalbėdamas apie susirinkusius) Jie visi yra džnaninai. Pas Dievą ateinantys žmonės yra keturių rūšių: vieni yra artai – žmonės, kenčiantys nuo kokios nors ligos; artharthinai ateina trokšdami kokių nors pasaulietinių dalykų; didžnasai yra tie, kurie ateina iš smalsumo; o džnaninai yra tie, kurie viską žino. Aš esu laimingas būdamas džnaninų draugijoje – niekas nesuteikia Man didesnio malonumo, nei tai! Tie, kurie žino, kad Dievas egzistuoja, žino pirmąją tiesą. Antras dalykas, kurį reikia žinoti, – kad Dievas yra antarbahišča. Ir viduje, ir išorėje yra tik Dievas. Tas, kuris tai žino, yra laisvas nuo visų prieraišų ir laisvas nuo pasaulio. Aš esu labai laimingas būdamas draugijoje tokių žmonių, kurie atėjo pas Mane dėl Manęs, o ne dėl ko nors kito. Ateikite pas Mane dėl Manęs.

Satsangas Otavoje, Kanadoje, 2017 m. birželio 10 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Kanadoje 2017 m. birželio mėn., p. 23–24 (anglų k.)

Nuotraukoje: Sasangas Maskvoje, 2017 m. rugpjūčio 28 d.

Klausimas: Ar tvirtam Satjos Sai Babos sekėjui yra koks nors skirtumas, ar jis pripažįsta subtilųjį apsireiškimą per brolį Madhusudaną, ar ne?

Svamis: Tai nesvarbu. Nėra jokio skirtumo, iš kokio indo geriate – iš sidabrinio puodelio, iš auksinio puodelio ar iš stiklinio puodelio. Puodelis nėra svarbus. Jūsų troškulys bus numalšintas tik tada, jei atsigersite vandens. Ar valgote iš auksinės lėkštės, ar iš sidabrinės lėkštės, ar iš geležinės lėkštės – tai nesvarbu; svarbu tik tai, kad valgote patiektą maistą. Aš turiu tūkstančius rankų, tūkstančius akių ir tūkstančius kojų ir vienaip ar kitaip Aš pas jus ateisiu.

Man svarbu tai, kad atpažintumėte Mane visuose, kuriuos sutinkate, – ir svarbiausia, kad atpažintumėte Mane savyje. Tik tada jūsų troškulys bus numalšintas ir jūsų alkis pasotintas. Tik Aš ir vien tik Aš kalbėjau įvairiais balsais per visus amžius. Tai Mano išmintis buvo užrašyta visuose visų pasaulio religijų šventraščiuose. Tai Mane garbina visose mečetėse, šventyklose, bažnyčiose ir kitose vietose. Nesvarbu, kur einate; svarbu, ar suvokiate, kas tai yra. Nesirūpinkite puodeliu ar lėkšte; nesirūpinkite knygomis ar pastatais; suvokite, kas yra viso to pagrindas – kad tai iš tikrųjų esu Aš. Suvokite tai ir jūs viską pasieksite. Štai to Aš mokau. Neapribokite Manęs Avataru, Dievišku Įsikūnijimu, kuris atėjo ir išėjo, nes Aš esu daug daugiau – Aš esu tiek pat jumyse, kaip ir kiekviename kitame. Atpažinkite tą Dieviškumą, tą tiesą, ir ji jus išlaisvins. Toks yra Mano noras.

Satsangas Padovoje, Italijoje, 2016 m. balandžio 17 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Italijoje 2016 m. balandžio mėn., p. 27