2019 m. rugpjūčio 4 d. Mudenahalyje surengtame satsange Bhagavanas Šri Satja Sai Baba paskelbė, kad viena šio pasaulio ydų – tai, kad mokytojai susirūpinę tik mokiniams teikiama informacija, bet ne mokinių transformacija.

Svamis teigė, kad mokytojai džiaugiasi, kai mokiniai išmoksta jų pamokas, tačiau pats Svamis labiausiai džiaugiasi tada, kai mokiniai išmoksta Jo pamoką – dvasingumą.

„Svarbu, kad mokiniai taptų ne tik aštraus intelekto, gabių ir nagingų rankų, bet ir atjaučiančios širdies“, – satsange kalbėjo Svamis.

Dieviškoji kalba (video) >>

Būtent toks išsilavinimas – apimantis tiek akademinių rezultatų siekimą, tiek dvasinį tobulėjimą – teikiamas Šri Satjos Sai švietimo institucijose.

Vertybių krizė

2016 m. Japonijoje surengto satsango metu Svamį kelionėje lydėjęs Šri B. N. Narasimha Murtis kalbėjo: „Šiuo metu visame pasaulyje dėl vertybių ir moralės trūkumo yra kilusi krizė. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad jaunimas tapo nerimastingas, konfliktuojantis ir smurtaujantis. Jaunuoliai tapo hedonistais ir materialistais, jie atkirsti nuo savo kultūrinių šaknų ir neturi nei dvasinių, nei moralinių vertybių.“

Anot Narasimhos Murčio, „daugelis vyriausybių bando diegti vertybėmis grindžiamą švietimą, bet nenori kalbėti apie tikėjimą ar Dievą, nenori kalbėti apie religiją. Deja, be dvasinio pamato žmogaus charakteris negali būti tvirtas, jo negalima išlaikyti ilgam. Tik patyrus Dieviškumo džiaugsmą, galima suvaldyti savo protą ir turėti tvirtą charakterį. Taigi, jei nėra dvasinio pamato, jei nemokoma mylėti Dievą, pasitikėti Dievu, tai jokia vertybė negali išlikti ilgam.“

Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Japonijoje 2016 m. kovo mėn. >>

Būtent šią problemą Svamio švietimo institucijos sprendžia integruoto, holistinio – tokio, kuris suteikia ne tik akademines žinias, bet ir tvirtą moralinį bei dvasinį pamatą, – švietimo pagalba.

Sai švietimo institucijų filosofija

Šri Satjos Sai švietimo institucijose teikiamas visapusiškas, vertybėmis grįstas ir integruotas išsilavinimas. Šių mokyklų tikslas – įžiebti kiekviename vaike glūdinčią išmintį ir padėti jam gyventi tokį gyvenimą, kuris priartiną jį prie jo tikrosios prigimties.

Svamio švietimo sistema visada buvo koedukacinė – tai reiškia, kad mergaitės ir berniukai mokomi atskirai.

Mokymas Svamio švietimo institucijose vyksta remiantis penkiomis universaliomis žmogiškosiomis vertybėmis: tiesa, teisingumu, ramybe, meile ir neprievarta. Su šiomis vertybėmis mokiniai supažindinami kiekviename mokyklos kultūros aspekte – nuo rytinės mankštos ir maldų iki mokymo programos ir kultūrinių veiklų.

Mokiniai mokomi bendradarbiauti, gerbti vienas kitą ir būti savarankiški.

Priimant į Sai švietimo institucijas pirmenybė teikiama neturtingiems Indijos kaimiškųjų vietovių vaikams.

Svarbiausia – švietimas Svamio institucijose teikiamas visiškai nemokamai. Kaip antrojoje knygos „Dieviškoji istorija“ trilogijos dalyje „Gyvenant Dievui“ rašo Madhusudanas Naidu, „kai Šri Satjos Sai Žmogaus tobulinimo centras Mudenahalyje pradėjo savo veiklą, Svamis Pats prisiėmė visą atsakomybę už šiuos studentus, įskaitant ir jų asmeninius poreikius bei išlaidas. Jiems nereikėjo už nieką mokėti, net ir už kelionės bilietus namo ir atgal švenčių metu. Nuo dantų pastos iki rankšluosčių, nuo muilo iki batų, nuo valgio iki vaistų, nuo mokymosi iki apgyvendinimo – jiems viskas buvo nemokama. Jie galėjo tiesiog įeiti į kasdienių reikmenų sandėlį ir pasiimti tai, ko jiems reikėjo, nemokėdami nė paisos!"

Kaip šios institucijos atsirado?

Sai švietimo institucijų istorija 

Bhagavano Šri Satjos Sai Babos švietimo misija prasidėjo 1968 m., kai Anantapūre, Andhra Pradešo valstijoje, buvo įsteigtas pirmasis Šri Satjos Sai koledžas ir akademinis miestelis merginoms. Paskui buvo įkurti akademiniai miesteliai vaikinams: 1969 m. Brindavane ir 1979 m. Prašanti Nilajame. Šie akademiniai miesteliai yra Šri Satjos Sai Aukštojo mokslo instituto, kurį Satja Sai Baba inauguravo 1981 m., padaliniai.

2003 m. per Šri Satjos Sai Aukštojo mokslo instituto 22-ąją diplomų įteikimo šventę kalbėjęs tuometinis Indijos viceprezidentas Bhaironas Singhas Šekhavatas (Sri Bhairon Singh Shekhawat) teigė, kad šis universitetas turi unikalią ramybės ir didingumo atmosferą. „Atrodo, kad kiekvienas čia dirbantis mokytojas ir studentas, kiekvienas administratorius ir darbininkas intuityviai žino, kad šis Aukštojo mokslo institutas taip pat yra ir aukštesnio elgesio centras, ir aukštesnio suvokimo buveinė. Pasikartojantis šio universiteto motyvas yra mėginimas kelių humanitarių projektų pagalba užtikrinti neturtingųjų ir vargstančiųjų gerovę – tai formuoja studentų požiūrį ir daro įtaką jų nusiteikimui; jie mokomi daugiau duoti visuomenei, nei iš jos imti“, – kalbėjo viceprezidentas.

1983 m. Prašanti Nilajamo akademiniame miestelyje buvo įsteigta ir Šri Satjos Sai aukštesnioji vidurinė mokykla. Indijos Centrinės vidurinio mokslo valdybos duomenimis 2014 m. ši mokykla pagal mokinių laikytų egzaminų rezultatus pateko į geriausių Indijos vidurinių mokyklų dešimtuką.

Šiame akademiniame miestelyje 2001 m. buvo įsteigtas ir Šri Satjos Sai Mirpuri muzikos koledžas.

Sai švietimo misijai ir kitiems nesavanaudiškos tarnystės (sevos) projektams vykdyti 1972 m. Svamis įsteigė Šri Satjos Sai Centrinį fondą (Sri Sathya Sai Central Trust).  

Madijalas Narajanas Bhatas1978 m. Svamis perėmė dviejų akademinių miestelių – vieno Mudenahalyje ir kito Alikėje – valdymą. Kaip savo knygoje rašo Madhusudanas Naidu, Bhagavano švietimo misijos instrumentu tapo Madijalas Narajanas Bhatas (Madiyal Narajan Bhat), propagavęs idealistines dvasines ir nacionalines vertybes. Jis buvo kilęs iš atokaus Madijalos kaimo Karnatakos valstijoje.

Deja, nebaigęs savo darbų, Ana („vyresnysis brolis“, kaip pagarbiai jį vadino draugai) žuvo autoavarijoje ir jo svajonė švietimo pagalba išlaisvinti indų tautą liko neišpildyta. Madijalas Narajanas Bhatas svajojo įkurti po mokyklą kiekviename Karnatakos valstijos rajone, tad iš viso turėjo būti įkurta 30 mokyklų.

Naujasis Sai švietimo misijos etapas

Satjos Sai Babos švietimo misija ypač įsibėgėjo po to, kai 2011 m. balandžio 24 d. Jis paliko Savo fizinį kūną ir prasidėjo kitas Jo misijos etapas. Narajano Bhato svajonė suteikti išsilavinimą iš atokių kaimų kilusiems Indijos vaikams sparčiai pildosi.

Savo instrumentais vykdyti švietimo misiją šiame etape Svamis pasirinko Šri Madhusudaną Naidu, Šri B. N. Narasimhą Murtį ir dar keletą tjagadžyvų (tarnystei pasišventusių asmenybių).

Šri Madhusudanas Naidu savo knygos „Dieviškoji istorija“ antrojoje dalyje plačiai rašo apie Sai švietimo misijos įgyvendinimą ir sunkumus, su kuriais susidūrė pradžioje. Statydami pirmąjį akademinį miestelį „Šri Satja Sai Vidjaniketanam“ Gulbargoje, jie nuolatos susidurdavo su problemomis ir iššūkiais: „Didžiausias iš visų statybos iššūkių – rasti tinkamą rangovą, kuris būtų sąžiningas ir pasiryžęs laikytis neįmanomų mūsų darbo terminų, bet taip pat ir įstatymų. Statybų versle, ypač Indijoje, tokį rangovą rasti labai sunku. Be to, ieškojome aukštos kokybės rangovo, kuris būtų pasiruošęs atsisakyti lengvo darbo mieste ir dirbti kaimo vietovėse, kur viskas daug sudėtingiau, pradedant nuo prastų kelių, vandens išteklių, medžiagų ir apgyvendinimo infrastruktūros trūkumo, ką jau kalbėti apie mieguistus darbininkus ir elektros energijos išteklius, kurie yra nuspėjami savo nenuspėjamumu.“

Nepaisydama, atrodo, nesibaigiančių problemų – darbo atsisakančių architektų, rangovų paieškos, dirbti nelinkusių darbininkų, prastų apgyvendinimo sąlygų, ne laiku prapliupusio lietaus – ši įstabi žmonių grupė buvo pasiryžusi viskam, kad tik įvykdytų Svamio valią.

Kas gali geriau paliudyti, ką pasiekti gali žmogiškos pastangos, susivienijusios su dieviška malone, jei ne Svamio švietimo institucijos?

Nuo 2011 m. 14-oje Indijos rajonų Karnatakos ir Telanganos valstijose Svamis jau įkūrė dar 19 akademinių miestelių, kuriuose mokosi 5000 įvairaus amžiaus vaikų (nuo darželinukų iki studentų). Anot Šri Madhusudano, iki 96-ojo Bhagavano Gimtadienio (2020 m.) jau bus 30 mokyklų – kiekviename Karnatakos rajone.

Sai akademiniai miesteliai ir mokyklos  >>

Šri Satjos Sai Žmogaus tobulinimo
centras Mudenahalyje

Šri Satjos Sai Žmogaus tobulinimo 
universitetas Gulbargoje

2014 m. birželio 19 d. Mudenahalyje Svamis inauguravo Šri Satjos Sai Žmogaus tobulinimo centrą,  o jau po 4 metų, 2018 m. birželio 3 d. Gulbargos akademiniame miestelyje – Šri Satjos Sai Žmogaus tobulinimo universitetą.

Plačiau >>

Video >> Šri Satjos Sai Žmogaus tobulinimo universitetas Gulbargoje:
         inauguravimas 2018.06.03
         pirmųjų metinių minėjimas 2019.06.02

 

Sai švietimo institucijų mokytojai

Šri Satjos Sai švietimo institucijose dirba aukštos kvalifikacijos ir savo darbui pasišventę mokytojai. Anot Svamio, tas, kuris nėra transformavęsis, negali transformuoti kitų.

Tuometinio Šri Satjos Sai Žmogaus tobulinimo centro (dabar – Šri Satjos Sai Žmogaus tobulinimo universiteto) dėstytojas Ravi Nataradžanas (Ravi Natarajan), lankydamasis Lietuvoje 2016 m. lapkričio mėn., susitikimuose su Lietuvos švietimo darbuotojais kalbėjo apie Satjos Sai Babos švietimo filosofiją, dalinosi savo, kaip Sai švietimo institucijų dėstytojo, patirtimi.

Susitikimo su švietimo bendruomene Alytaus Jotvingių gimnazijoje, vykusio 2016 m. lapkričio 2 d., tema buvo: „Kaip skaičiuojamas Mokytojo laimingumo koeficientas (HQ)?“ Vaizdo įrašas >>

2016 m. Japonijoje į satsangą susirinkusiems žmonėms Svamis teigė: „Jei mokytojai (guru) supras meilę, visa kita susitvarkys savaime. Jie turėtų būti mylintys mokytojai. Meilė mokiniams turėtų būti nešališka. Jie turėtų būti suinteresuoti didžiausia mokinių gerove.”

Meilė yra Svamio švietimo filosofijos pagrindas.

„Mokytojas mokiniuose turi matyti gerąsias savybes, skatinti juose tą gerumą ir užkirsti kelią blogiui. Vienas iš geriausių pavyzdžių yra Pats Svamis, nes Jis į visus žvelgia kaip į dieviškus, ir todėl nekreipia dėmesio į jų trūkumus bei nusižengimus ir myli juos nepaisydamas jų trūkumų“, – kalbėjo Svamis.

Siekdamas tinkamai paruošti mokytojus Svamis taip pat vykdo unikalią mokytojų rengimo programą Guru Vikas („mokytojo atsiskleidimas“). Plačiau >>

Sai švietimo sistema – pasauliui

Žinia apie žmogiškųjų vertybių ugdymo svarbą sparčiai plinta po pasaulį.

2017 ir 2018 m. gegužės mėn. Mudenahalyje buvo organizuotos ir didelio dėmesio susilaukė nacionalinės mokytojų konferencijos, į kurias buvo susirinkę mokytojai iš visos Indijos. O jau 2019 m. gegužės 24-26 d. vyko Svamio inicijuota Pasaulinė švietimo konferencija „Vertybėmis grįstas švietimas – geresniam pasauliui“, kurios tikslas – suburti edukologus iš Indijos ir viso pasaulio ir pasidalinti žiniomis apie tai, kaip vaikuose ugdyti žmogiškąsias vertybes.

Remiantis Svamio filosofija, tikrasis švietimas yra ne faktų, bet šių vertybių pažinimas.

Kreipdamasis į susirinkusiuosius, Satja Sai Baba pasakė: „Aukščiausia žmogiškoji vertybė yra meilė. Iš šio fundamentalaus meilės pamato kyla visos kitos vertybės. Meilė žodžiuose yra tiesa, meilė veiksmuose – teisingas elgesys, meilė mintyse – ramybė, meilė supratime – neprievarta.“

Konferencijoje kalbėjęs dr. Tobinas Hartas (Tobin Hart), Vakarų Džordžijos universiteto psichologijos profesorius, teigė, kad egzistuoja tik du pagrindiniai pažinimo būdai: racionalusis ir intuityvusis. Jo nuomone, per pastaruosius 400 metų, nuo Apšvietos epochos pradžios, žmonija neproporcingą dėmesį sutelkė į racionalųjį pažinimo būdą ir nustūmė į šalį intuityvųjį pažinimą.

Kosta Rikos Taikos universiteto profesorės ir Jungtinių Tautų Žemės Chartijos tarptautinio sekretoriato vadovės Mirianos Vilelos (Mirian Vilela) teigimu, mes „gyvename pasaulyje, kuris teigia netvarumo kultūrą“ ir dabartinė švietimo sistema prisideda prie šio požiūrio palaikymo. Ekspertės nuomone, pasaulyje daug išsilavinusių žmonių, kurie priima sprendimus, žalojančius bendruomenes ir pasaulį. Anot M. Vilelos, švietimas turėtų skatinti visuomenės transformaciją ir perduoti vertybes, kuriomis remiantis būtų kuriamos tvarios visuomenės.

Ši konferencija joje dalyvavusiems paliko neišdildomą įspūdį – ne tik todėl, kad į tokį nuošaliame Indijos kampelyje įsikūrusį, dar nedaug kam žinomą akademinį miestelį Svamio dieviškąja valia suplaukė garsūs švietimo korifėjai iš viso pasaulio spręsti tokių aktualių šiandienos švietimo problemų. Labiausiai dalyvių širdis palietė čia tvyranti, tiesiog apčiuopiama Dieviškoji Meilė – su kokiu rūpesčiu visi svečiai buvo priimti, kaip nuoširdžiai jais buvo rūpinamasi. Tai švietimo lyderiams buvo gyvas įrodymas, kaip pasireiškia jau įgyvendintas Satjos Sai Babos mokymo moto: „Mylėk visus, tarnauk visiems“.

Sai švietimo idėjos jau siekia ir kitus pasaulio kraštus. 2019 m. birželio 29–30 d. Buenos Airėse, Argentinoje vyko Žmogiškųjų vertybių ugdymo kongresas, sukvietęs edukologus ne tik iš Lotynų Amerikos, bet ir iš Indijos bei kitų šalių. Jame kalbėjo ir Šri B.N. Narasimha Murtis, Šri C. Šrynivasas bei Šri Madhusudanas Naidu.

2019 m. rugpjūčio 15 d. Svamis Savo kalboje, kurią Šri Satjos Sai Žmogaus tobulinimo universitete pasakė minint Indijos nepriklausomybės 73-iąsias metines, pasakė, kad tik Indijos kultūra ir dvasingumas gali sugrąžinti taiką, ramybę ir klestėjimą ir padėti pasauliui tapti viena šeima. Svamis paminėjo, kad ruošiama speciali programa apie Indijos kultūrą ir dvasingumą, su kuria nemokamai galės susipažinti visas pasaulis.  

Dieviškoji kalba (video) >>

Tad nebetoli ta diena, kai Satjos Sai Babos akcentuojamas žmogiškųjų vertybių ugdymas, žmogaus transformacija, jo geriausių savybių atskleidimas bus kiekvienos švietimo institucijos pagrindinis tikslas.

Šaltiniai:

  1. Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Japonijoje 2016 m. kovo mėn., p. 3
  2. Madhusudanas Naidu „Dieviškoji istorija“ antra dalis „Gyvenant su Dievu“
  3. Sri Sathya Sai Vrinda. Love in Action (Šri Satja Sai Vrinda. Meilė veiksme)
  4. Mokytojų rengimo programa Guru Vikas („mokytojo atsiskleidimas“)

Sai Švietimo fondai

  1. Šri Satjos Sai Centrinis fondas (Sri Sathya Sai Central Trust)
  2. Šri Satja Sai Loka Seva fondas (Sri Sathya Sai Seva Loka Trust)
    Mudenahalyje ir Alikėje
  3. Šri Satja Sai Sarasvati Švietimo fondas (Sri Sathya Sai Saraswati EducationTrust)
  4. Prašanti Bala Mandira fondas (Prashanti Bala Mandira Trust)

Video

  1. Ravi Nataradžano paskaita „Kaip skaičiuojamas Mokytojo laimingumo koeficientas (HQ)?“
    Alytaus Jotvingių gimnazijoje, 2016 m. lapkričio 2 d. (1:55:31)
  2. „Education for Life - The Sathya Sai System of Education“
    (Švietimas gyvenimui – Satjos Sai švietimo sistema) (2016, 4:23)
  3. Dieviškoji kalba satsange Mudenahalyje 2019 m. rugpjūčio 4 d. (nuo 54:14)
  4. Dieviškoji kalba Šri Satjos Sai Žmogaus tobulinimo universitete 2019 m. rugpjūčio 15 d.
  5. Šri Satjos Sai Žmogaus tobulinimo universitetas Gulbargoje:
    inauguravimas 2018.06.03 (2:20:36)
    pirmųjų metinių minėjimas 2019.06.02 (1:57:18)
  1. Pasaulinė švietimo konferencija „Vertybėmis grįstas švietimas – geresniam pasauliui“,
    2019 m. gegužės 24-26 d.:

    2019.05.24
    Ryto programa (atidarymas)
    Popietinė programa
    Vakaro kultūrinė programa

    2019.05.25
    Ryto programa
    Popietinė programa
    Vakaro programa

    2019.05.26
    Ryto programa
    Vakaro programa (uždarymas)

  1. Akademiniai miesteliai:

    Šri Satja Sai Vidjaniketanam Gulbargoje (2014, 21:15)
    Šri Satja Sai Šaradaniketanam Mandjoje (mokiniai, 2015, 2:17)
    Šri Satja Sai Sarasvati vidurinė mokykla Mandjoje (mokyklos ir maldų salės inauguracija 2017, 9:07)
    Šri Satja Sai Divjanikethanam Džjapuroje (mokiniai, 2015, 1:05)
    Šri Satja Sai Anandaniketanam Mudhole (bhūmi pūdža, 2015, 1:13)
    Šri Satja Sai Anandaniketanam Mudhole (mokiniai, 2015, 1:29)

0
0
0
s2sdefault
powered by social2s